Numečiau 10 kg, o cholesterolis pakilo: kodėl taip nutiko?

„Numetę svorio dažnai džiaugiamės – žingsnis geresnės sveikatos ir energijos link. Tačiau kai kuriems žmonėms ši kelionė gali pateikti netikėtą posūkį – padidėjusį cholesterolio lygį“, – atkreipia dėmesį gydytojas dietologas Edvardas Grišinas.
Apie antsvorį ir cholesterolį komentuoja dietologas Edvardas Grišinas
Apie antsvorį ir cholesterolį komentuoja dietologas Edvardas Grišinas / Shutterstock.com ir 15min.lt nuotr. koliažas

Numesti svorio žmonės pasiryžta dėl įvairių priežasčių – dažniau dėl estetikos, tačiau ne retai ir suvokdami, kad antsvoris nulemia daugelį ligų ir negalavimų.

Tačiau pasiryžusieji lieknėti ir besidžiaugiantys gerais rezultatais kartais gali būti nemaloniai nustebti. Svoris krenta, o cholesterolio rodikliai – kyla. Gydytojas dietologas E.Grišinas socialinėje paskyroje dalinosi įžvalgomis, kodėl gali susiklostyti tokia situacija?

Paradoksas

Atrodytų, kad mažėjant svoriui turėtų gerėti ir lipidų rodikliai. Vis dėlto, tam tikrais atvejais gali nutikti priešingai, tikina E.Grišinas.

Aktyvaus svorio kritimo pradžioje ar pradėjus valgyti mažai angliavandenių (pavyzdžiui, pasirinkus ketogeninę mitybą) organizme vyksta ryškūs metaboliniai pokyčiai. Kai kuriems žmonėms tai gali sukelti ir laikiną MTL-C padidėjimą.

Kodėl taip nutinka?

Minėtų procesų metu suaktyvėja lipolizė – iš riebalinio audinio į kraują patenka daugiau laisvųjų riebalų rūgščių, atkreipia dėmesį dietologas. Organizmas pradeda intensyviau naudoti sukauptus riebalus energijos gamybai. Dėl to laikinai gali keistis lipoproteinų (įskaitant MTL-C) pernaša ir apykaita, o kraujo tyrimuose tai kartais matyti kaip trumpalaikis MTL‑C padidėjimas.

Shutterstock nuotr./Antsvoris
Shutterstock nuotr./Antsvoris

Svarbu atskirti du scenarijus:

Scenarijus A: laikinas MTL‑C svyravimas aktyvaus svorio kritimo metu, kuris dažnai nusistovi stabilizavus svorį.

Ne dažnai pasitaikantis reiškinys, bet tikrai galimas, ypač jeigu lipidogramos kontrolė daroma esant didesniam kalorijų deficitui ar taikant ilgesnį protarpinio badavimo laikotarpį ( Surampudi V et al. 2019; Ercan et al. 2025).

Scenarijus B: tai gali būti trumpalaikis/ilgalaikis mitybos modelio efektas, kuris gali išlikti net stabilizavus svorį.

Keto ar mažai angliavandenių turinti mityba, pasižyminti didesniu kiekiu sočiųjų riebalų (ypač iš perdirbto maisto, pusfabrikačių), daliai žmonių gali pakelti MTL‑C bei padidinti ApoB (aterogeninių dalelių skaičių) – o tai jau tiesiogiai siejama su didesne aterosklerozės rizika (Sniderman AD et al. 2025; Sehayek D et al. 2025).

Svarbu pabrėžti, kad sumažinto angliavandenių kiekio dietos poveikis yra labai variabilus ir priklauso nuo daugelio veiksnių, tarp kurių:

– pradinė žmogaus sveikatos būklė – genetinis fenotipas (LMHR) , gretutinės ligos ( 2 tipo CD, NAFLD, glikemijos sutrikimai), gyvenimo būdas.

– kūno masės indeksas – MTL-C didėjimas dažniau stebimas prie mažesnio KMI lyginant su aukštesniu (Soto-Mota A et al. 2024).

– riebalų kokybė dietoje – MUFA (mononesočiųjų) ir PUFA (polinesočiųjų) turės geresnį poveikį lipidogramai lyginant su sočiosiomis riebalų r.(Fridén, M et al. 2025; Hjerpsted J et al.2011).

– dietos trukmė – ilgalaikės epidemiologinės studijos rodo, kad MTL-C, ApoB padidėjimas net be gretutinių rizikos veiksnių gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų (KVL) rizika. (Masrouri, Soroush et al. 2024; Burén J et al.2021).

Retai dieta veiks vienodai kiekvieną žmogų.

Aterosklerozė yra lėtai besivystanti liga. Ji formuojasi dešimtmečiais, todėl net ir jauniems, iš pirmo žvilgsnio sveikiems žmonėms, ilgalaikiai MTL-C ir ApoB sutrikimai yra susiję su didesne širdies ir kraujagyslių rizika, aiškina E.Grišinas.

Jei svoris jau stabilus 8–12 savaičių, bet MTL-C ir ApoB rodikliai išlieka padidėję – galima būtų peržiūrėti esamą mitybos struktūrą bei įvertinti bendrą riziką.

KAS TURI BŪTI YPAČ ATSARGŪS?

Didesnėje rizikoje yra žmonės:

– sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis ar jomis persirgę;

– turintys šeiminę hipercholesterolemiją ar stiprią šeiminę anamnezę;

– turintys aukštą Lp(a);

– serga 2 tipo CD ar turi atsparumą insulinui skatinančias ligas/sutrikimus;

– turintys padidėjusį kraujospūdį, rūko;

– moteris perimenopauzės/menopauzės laikotarpiu;

– turi aukštą MTL‑C arba staigų MTL-C, ApoB, hsCRB šuolį po dietos pokyčių.

VERTINIMO KRITERIJAI?

Vertinant svarbu žiūrėti ne tik į MTL‑C, bet ir į:

– ApoB (aterogeninių dalelių skaičių; jei įmanoma – vienas naudingiausių rodiklių)

– ne‑DTL-C cholesterolį (geras pakaitalas, jei ApoB netiriamas)

– trigliceridus ir DTL-C

– bendrą kardiovaskulinę riziką (šeiminė anamnezė, spaudimas, gliukozė/HbA1c, rūkymas ir kt.)

– hsCRB (didelio jautrumo CRB)

– Lp(a) (dažniausiai užtenka pasitikrinti kartą gyvenime)

DIETOS METU LIPIDGORAMĄ VERTINTI:

– prieš svorio mažinimą;

– aktyvaus kritimo metu (tačiau turėti omeny galimus svyravimus);

– ir svarbiausia – kai svoris stabilus bent 8–12 savaičių;

Svorio mažėjimas yra tęstinis procesas, cholesterolio nešikliai (lipoproteinai) – dinaminė sistema, todėl vertinti svarbu ne pavienius skaičius tam tikru momentu, o jų pokyčių kryptį tam tikru laikotarpiu, bendrą metabolinį kontekstą ir rizikos veiksnių visumą.

Ir, žinoma, sprendimus verta priimti pasitarus su gydytoju, o ne vien remiantis paieška internete.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą