Forume susitiko žmonės, gyvenantys su demencija, jų artimieji, kultūros, sveikatos ir socialinių paslaugų specialistai, praktikai bei akademinės bendruomenės atstovai. Jie aptarė, kaip kurti aplinką, kurioje žmogaus galimybės dalyvauti visuomeniniame gyvenime nebūtų vertinamos vien per jo sveikatos būklę.
Muziejai siekia veikti bendrame tinkle
Diskusijoje apie kultūros prieinamumą Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas, Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja Milda Gembickienė ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja muziejinei veiklai Daina Kamarauskienė patvirtino siekį veikti TADAM – demencijai atvirų muziejų tinkle.
Šiuo bendradarbiavimu siekiama stiprinti muziejų darbuotojų kompetencijas, didinti kultūros paslaugų prieinamumą žmonėms, gyvenantiems su demencija, kurti naujas programas ir glaudžiau bendradarbiauti su demencijos bendruomene, sveikatos bei socialinių paslaugų sektoriumi.
„Kas yra prieinama kultūra demenciją turinčiam žmogui? Kaip galime to pasiekti? Tam reikalingas tarpsektorinis bendradarbiavimas ir stipri žmonių, gyvenančių su demencija, interesams atstovaujanti organizacija. Kaip matome iš užsienio patirčių, demencijai atvirų muziejų tinklas yra reikšminga priemonė stiprinti įsiklausymą į demenciją turinčių asmenų situaciją ir jų bei artimųjų gerovę“, – sakė „Atvirumo demencijai dienų“ organizatorė Ieva Petkutė.
Kaip matome iš užsienio patirčių, demencijai atvirų muziejų tinklas yra reikšminga priemonė stiprinti įsiklausymą į demenciją turinčių asmenų situaciją ir jų bei artimųjų gerovę.
Lietuvos kultūros tarybos pirmininkės vyresnioji patarėja Vykintė Stundytė-Pier pabrėžė kultūros prieinamumo svarbą ir poreikį tobulinti priemones, kad kultūriniame gyvenime galėtų dalyvauti žmonės, nepaisant jų sveikatos būklės. Prof. dr. Raminta Pučėtaitė atkreipė dėmesį, kad svarbu stebėti ir įgyvendinamų iniciatyvų poveikį visuomenei.
Patirtis iš Italijos ir Airijos: svarbu išgirsti pačius žmones
Forume apie demencijai atvirų muziejų veiklą pasakojo Cristina Bucci iš Toskanos Alzheimerio muziejų tinklo ir Bairbre-Ann Harkin iš Airijos moderniojo meno muziejaus.
„Tinklaveika išmokė mus geriau įsiklausyti į auditorijos balsą, nei būtume galėję tai padaryti vieni. Tai, ką išmokome iš demenciją turinčių asmenų, padarė didžiausią poveikį mums kaip muziejui. Jie mums priminė, kad nėra vienos standartinės demencijos patirties“, – sakė Bairbre-Ann Harkin.
Pasak C. Bucci, muziejų tinklas suteikia galimybę dalytis patirtimi, mokytis vieniems iš kitų ir kurti naujas praktikas. Žmonėms, gyvenantiems su demencija, skirtos muziejų programos gali padėti jiems dalyvauti kultūriniame gyvenime ir prisidėti prie jų bei artimųjų gerovės.
Forumo dalyvius pasveikinęs Italijos ambasadorius Emanuele de Maigret taip pat kalbėjo apie kultūros reikšmę gyvenimo kokybei. Kultūros ir sveikatos ryšį aptarė ES programos „Kūrybiška Europa“ biuro Lietuvoje atstovė Kamilė Čeliutkaitė.
Artimųjų patirtys – forumo centre
Forume vietos skirta ir žmonių, gyvenančių su demencija, bei jų artimųjų patirtims. Jurgitos Ribinskaitės-Gatzger moderuotoje diskusijoje „Kaip demencija gali praturtinti gyvenimą?“ kalbėta apie santykius, kasdienybę, žmogaus teises ir rūpinimosi artimuoju iššūkius.
„Slaugant sunkiai sergantį, galima ir pačiam neatlaikyti. (...) Bet visi mokomės iš patirties. Jeigu mums pasiseka, iš sunkios patirties išeiname kitokie, stipresni. Rūpestis sunkia liga sergančiu asmeniu keičia mus, keičia aplinką. Mes neliekame tokie patys“, – sakė diskusijos dalyvė Regina Morkūnienė.
Rūpestis sunkia liga sergančiu asmeniu keičia mus, keičia aplinką. Mes neliekame tokie patys.
Rytis Juozapavičius kalbėjo apie santykį su artimuoju, empatiją ir gebėjimą priimti tai, ko ne visada galima suprasti ar pakeisti. Prof. dr. Jonas Ruškus pabrėžė, kad viešumoje svarbu matyti tikras žmonių istorijas.
„Kuo daugiau matysime žmonių istorijų, tikrų patirčių viešoje erdvėje, tuo labiau matysime, kad demencija yra žmonijos įvairovės dalis“, – sakė jis.
Forumo pabaigoje Mida Vengeliauskaitė, besirūpinanti demenciją turinčiu sutuoktiniu, kalbėjo apie viltį ir galimybę prasmingai gyventi net susidūrus su sunkumais.
„Kai pereini sunkumą ir išmoksti priimti gyvenimą tokį, koks jis yra, ir gebi apie tai kalbėti – daliniesi vilties žinia. Gyvenimas yra nuostabus, todėl, nepaisant gyvenimo aplinkybių ir sveikatos būklės, noriu pakviesti visus atrasti jo spalvas“, – sakė ji.
Forumo dalyviai taip pat buvo kviečiami į menines dirbtuves, kuriose per kūrybą ieškota būdų geriau suprasti žmogaus poreikius ir mokytis įsiklausyti. Renginį užbaigė šokėjos Vaivos Paukštės performansas, įkvėptas šeimos, besirūpinančios demenciją turinčiu artimuoju, patirties.
„Atvirumo demencijai forumas“ – rugsėjo 20–24 d. vykstančių „Atvirumo demencijai dienų 2026“ programos dalis. Renginius organizuoja asociacija „Demencija Lietuvoje“ ir VšĮ „Socialiniai meno projektai“.

