Sekite 15min Google
1. Nuolatinis nuovargis
Didelis darbo krūvis, nekokybiškas miegas ar įtampa gali lemti nuovargį. Visgi užsitęsęs nuovargis gali būti susijęs ir su mažakraujyste, skydliaukės veiklos sutrikimais, vitaminų trūkumu, infekcijomis ar kitomis būklėmis. Sunerimti reikėtų, jei nuovargį lydi galvos svaigimas, dusulys, padažnėjęs širdies plakimas, karščiavimas ar nepaaiškinamas svorio kitimas. „Net jei pailsėję vis tiek jaučiatės išsekę, svarbu pasitarti su gydytoju“, – teigia K. Baliutavičius.
2. Dažnas ar stiprėjantis galvos skausmas
Galvos skausmą gali sukelti skysčių trūkumas, nereguliari ar nesubalansuota mityba, miego stoka ir ilgas darbas prie kompiuterio. Tačiau dažnai pasikartojantis ar stiprėjantis skausmas neturėtų būti malšinamas tik vaistais. Į šeimos gydytoją svarbu kreiptis, jeigu pasikeitė galvos skausmo pobūdis, skausmas dažnėja, trukdo kasdienei veiklai, kartu pasireiškia pykinimas, regėjimo pokyčiai ar galvos svaigimas.
3. Dusulys ir sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija
Jeigu anksčiau įprasta kasdienė veikla (lipimas laiptais, spartesnis ėjimas ar buities darbai) ima kelti silpnumą, dusulį ar spaudimą krūtinėje, to nereikėtų priskirti suprastėjusiai fizinei formai. „Dusulys gali būti susijęs su mažakraujyste, plaučių arba širdies ir kraujagyslių ligomis. Svarbu įvertinti, kada jis atsirado, ar stiprėja ir kokie kiti simptomai jį lydi“, – sako K. Baliutavičius. Skubios pagalbos reikia, jeigu dusulys prasideda staiga, žmogui sunku kalbėti, atsiranda stiprus krūtinės skausmas ar sutrinka sąmonė.
4. Užsitęsęs kosulys
Po virusinės infekcijos kosulys gali varginti dar kurį laiką, tačiau jeigu jis tęsiasi kelias savaites, stiprėja arba kartojasi be aiškios priežasties, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Kosulį gali sukelti ne tik infekcijos, bet ir alergija, astma, refliuksas, rūkymas, vartojami vaistai ar lėtinės kvėpavimo sistemos ligos. „Svarbu įvertinti kosulio tipą (sausas ar su atsikosėjimu), kada jis pasireiškia (naktį, fizinio krūvio metu ar pavalgius) ar kartu jaučiami ir kiti simptomai (dusulys, krūtinės skausmas ar karščiavimas)“, – aiškina gydytojas.
5. Pasikartojantys pilvo skausmai ir virškinimo pokyčiai
Pilvo pūtimas, skausmas, pykinimas ar rėmuo dažnai siejami su mityba. Vis dėlto pasikartojantys ar ilgai trunkantys simptomai gali būti susiję ir su virškinimo sistemos ligomis, maisto netoleravimu, uždegiminiais procesais ar kitomis priežastimis. „Vienas svarbiausių signalų – simptomų trukmė ir jų poveikis kasdienybei. Jeigu žmogus nuolat jaučia skausmą, dėl jo keičia mitybą, prastai miega ar reguliariai vartoja vaistus, verta kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – sako K. Baliutavičius.
Kada pakanka stebėti, o kada kreiptis į gydymo įstaigą?
Pasak K. Baliutavičiaus, svarbu vertinti ne tik patį simptomą, bet ir jo trukmę, intensyvumą, pasikartojimą bei bendrą žmogaus savijautą. „Jeigu simptomas yra nestiprus, atsirado po aiškios priežasties ir po kelių dienų ima silpnėti, dažniausiai pakanka stebėti savijautą. Tačiau jeigu negalavimas trunka ilgiau, stiprėja, kartojasi ar ima veikti kasdienybę, vertėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – aiškina jis. Vizito metu gydytojas įvertins simptomus, ligos istoriją, vartojamus vaistus, gyvenimo būdą, prireikus paskirs reikalingus laboratorinius tyrimus, o esant indikacijų – nukreips gydytojo specialisto konsultacijai. Klinikų tinklo šeimos gydytojas Karolis Baliutavičius primena, kad „atidumas savo savijautai – svarbi savalaikės sveikatos priežiūros dalis“.