Sekite 15min Google
„Affidea Lietuva“ kartu su technologijų bendrove „NFQ Technologies“ nusprendė atlikti eksperimentą – išmėginti, kas nutiktų, į gydytojo kabinetą įsileidus DI asistentą, kuris dalį šių darbų perima, rašoma technologijų bendrovės pranešime žiniasklaidai.
Gydytojo kabinete dėmesį dalijasi ir pacientas, ir kompiuterio ekranas
Pasak šeimos gydytojos Elenos Šukės, konsultacijos metu tenka vienu metu klausytis paciento, peržiūrėti ligos istoriją ir tyrimus, išrašyti receptus bei siuntimus ir pildyti dokumentus. Priklausomai nuo vizito sudėtingumo, šios užduotys gali užimti trečdalį ar net pusę konsultacijos laiko.
„Stengiamės klausyti paciento ir pasižymėti svarbiausius dalykus, bet ne visada įmanoma kokybiškai atlikti abu darbus. Dar sudėtingiau, kai pacientas ateina su keliomis problemomis arba reikia skaityti ankstesnių gydytojų išvadas. Gali nutikti taip, kad techniškai viską užfiksuoju, bet pokalbis tampa skurdesnis – mažiau žiūriu žmogui į akis, mažiau reaguoju į tai, ką jis pasakoja“, – dalijasi E. Šukė.
Siekdami, kad daugiau laiko liktų pacientui, išsamesnį konsultacijos aprašymą gydytojai dažnai užbaigia jam išėjus. Tačiau pertraukų tarp vizitų ne visada pakanka, todėl dokumentų pildymas dažnai persikelia į darbo dienos pabaigą ar net po darbo valandų.
Atliko eksperimentą: į gydytojo kabinetą įsileido DI
Ieškant būdo sumažinti gydytojams dokumentavimo krūvį, gimė idėja atlikti eksperimentą: konsultacijos fiksavimą patikėti DI asistentui.
Pasak jį kūrusios bendrovės projektų vadovo Mindaugo Jakšto, vienas pirmųjų iššūkių buvo atrinkti medicininiam įrašui svarbią informaciją iš gyvo, nebūtinai nuoseklaus pokalbio. Sistemai reikėjo atpažinti medicinos terminus, atskirti gydytojo ir paciento žodžius bei pateikti informaciją taip, kad gydytojas galėtų ją patikrinti. Užduotį apsunkino ir skirtingų specialybių poreikiai: šeimos gydytojui, kardiologui ar reumatologui gali būti svarbūs skirtingi pokalbio aspektai.
„Pacientas nebūtinai pasakoja chronologiškai. Jis gali peršokti nuo vieno simptomo prie kito, prisiminti seną diagnozę, paminėti vaistą buitiniu pavadinimu, grįžti prie ankstesnės temos. Dalis pokalbio mediciniškai reikšminga, dalis – ne. DI turėjo ne tik „išgirsti“, bet ir suprasti, kuri informacija turi atsidurti nusiskundimuose, anamnezėje ar kituose medicininio įrašo laukuose“, – pasakoja M. Jakštas.
Praktinių iššūkių kėlė ir duomenų kokybė bei apdorojimo kaina: kai vieno paciento istorijoje yra šimtai dokumentų, net keli centai už kiekvieną jų tampa reikšminga suma. Kartu būtina užtikrinti jautrių paciento duomenų saugumą ir kiekvienai užduočiai apdoroti tik tiek informacijos, kiek iš tiesų reikia.
Gydytoją nustebino tai, ką kasdien darė beveik automatiškai
Pirmąją DI asistento versiją nedidelė šeimos gydytojų grupė išbandė realių konsultacijų metu.
„Natūralu, kad pradžioje buvo smalsumo ir tam tikro atsargumo. Medicinoje negali tiesiog priimti DI sugeneruoto teksto kaip teisingo – gydytojas vis tiek turi jį peržiūrėti, nes prisiima galutinę atsakomybę. Todėl pirmiausia norėjosi suprasti, ar DI tinkamai išgirs pokalbį, atsirinks svarbią informaciją ir ar jo naudojimas netrukdys pačiai konsultacijai“, – prisimena eksperimente dalyvavusi šeimos gydytoja E. Šukė.
Gydytojai galėjo vertinti sugeneruotus aprašymus ir žymėti netikslumus, o jų pastabos padėjo tobulinti įrankį. Pasak E. Šukės, naudojantis DI asistentu, aprašymuose liko pataisyti maždaug 10–20 proc. informacijos, o trumpų ir nesudėtingų konsultacijų atvejais – dar mažiau.
„Didžiausias mano atradimas išbandžius DI asistentą – suvokimas, kiek daug dėmesio iki šiol reikalaudavo dokumentacija. Kol esi prie to pripratęs, atrodo normalu vienu metu kalbėti, klausyti, skaityti ankstesnius įrašus ir dar rašyti. Tik dalį šio darbo perdavus DI, pasimato, kiek daugiau dėmesio galima skirti pacientui. Nebereikia stengtis kiekvieno svarbesnio sakinio iš karto perkelti į kompiuterį arba galvoje laikyti, ką reikės užrašyti vėliau. Nereikia rinktis tarp paciento klausymo ir rašymo“, – sako gydytoja.
Ateities perspektyva: dar platesnis DI pritaikymas
Eksperimentas pasiteisino – jo rezultatai parodė, kad tokie DI asistentai gali tapti kasdiene gydytojų darbo dalimi, padedančia rengti konsultacijų aprašymus.Tačiau gydytojų grįžtamasis ryšys atskleidė ir daugiau užduočių, kurias jis galėtų palengvinti.
„Gydytojas turi per kelias minutes peržiūrėti ankstesnių konsultacijų įrašus, tyrimus, išrašyti siuntimus, surasti reikalingą informaciją tarp daugybės dokumentų, užpildyti naujas formas. Todėl toliau vystydami DI asistentą, siekiame sumažinti administracinį ir informacinį krūvį skirtinguose konsultacijos etapuose“ – sako M. Jakštas.
Remiantis gydytojų pastabomis, rengiamasi asistentą pritaikyti svarbiausios informacijos paieškai paciento istorijoje, siuntimų rengimui ir nuotolinėms konsultacijoms. Ateityje jis galėtų padėti rasti aktualią medicininę literatūrą ar analizuoti sudėtingesnius atvejus, tačiau, pasak M. Jakšto, artėjant prie diagnostinių sprendimų daugėja saugumo, reguliavimo ir atsakomybės klausimų.
