Pirmasis šalyje populiacinis biobankas atidarytas pirmadienį Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Medicinos mokslų centre. Biobanko įkūrėjai kviečia jo dalyviais tapti visus Lietuvos gyventojus, įskaitant vaikus nuo gimimo (su tėvų ar globėjų sutikimu), ir taip prisidėti prie sveikesnės visuomenės kūrimo. Tai galima padaryti duodant kraujo mėginius, kurie papildys mūsų tautos biologinių mėginių kolekciją ir bus naudojami mokslininkų medicinos mokslo tyrimams.
Žinomi visuomenėje žmonės, tapę vienais pirmųjų biobanko dalyvių, teigė matantys didelę prasmę biobanko veikloje.
Virgilijus Alekna, olimpinis, Pasaulio ir Europos čempionas, Seimo narys
„Sveikinu populiacinio biobanko įkūrėjus ir kviečiu visus Lietuvos gyventojus aktyviai dalyvauti jo veikloje. Patikėkime biobankui savo biologinius mėginius ir tikrai turėsime sveikesnę Lietuvą ateityje“, – teigė olimpinis, Pasaulio ir Europos čempionas, Seimo narys V. Alekna, tapęs vienu pirmųjų populiacinio biobanko dalyvių.
„Dalyvauti visiems labai svarbu, nes tai darome ne vien dėl savęs, bet ir dėl kitų. Kiekvienam, šiandien kalbėjusiam biobanko atidaryme, reikėtų atsivesti po kokį šimtą žmonių ir įkalbėti juos tapti biobanko dalyviais, nes visa tai prisidės prie mūsų visuomenės sveikatos gerinimo“, – kalbėjo V. Alekna.
Paklaustas, ar rūpinasi savo sveikata, daugybę įspūdingų laimėjimų sporto srityje iškovojęs V. Alekna teigė, kad „yra kur pasitempti šiuo klausimu“.
„Tiesiog gyvenu gyvenimą. Tačiau stengiuosi laikytis principo kuo daugiau judėti ir valgyti sveikesnį maistą. Judėjimas ir šiandien tebėra labai svarbi mano gyvenimo dalis“, – sakė V. Alekna.
Živilė Kropaitė-Basiulė, televizijos ir radijo laidų vedėja, moderatorė
„Pirmąsyk apie tai, kad reikia kur nors palikti kokį nors mėginį, susimąsčiau, kai Genocido centre (LGGRTC) pamačiau kvietimą nerastų partizanų giminaičiams pasidaryti biologinį (DNR) mėginį. Atradus neatpažįstamus palaikus, ateityje būtų galima mėginius sulyginti ir kažkurioje giminėje, galbūt net ir mano, įgyvendinti net kelių kartų misiją pagaliau rasti palaikus. Man atrodo, kad tai vienas iš pavyzdžių mums, nedirbantiems šitoje srityje, galinčių iliustruoti, kiek daug galima sužinoti turint biologinius mėginius.
Tarkim, mano partizanų ryšininkė močiutė buvo ilgaamžė ir atspari stresui. Gal būtų įmanoma nustatyti, ar toks atsparumas slypi mūsų visos tautos genuose? Bandau svarstyti per asmeninę prizmę, bet nutuokiu, kad šitas projektas yra milžiniškos vertės Lietuvos mokslui ir medicinai“, – teigė populiaciniam biobankui savo kraujo mėginį davusi Ž. Kropaitė-Basiulė, taip pat prisijungusi prie populiacinio biobanko kaip viena pirmųjų jo dalyvių.
Aurimas Kamantauskas, į įtakingiausių renginių industrijos asmenybių šimtuką pasaulyje įtrauktas renginių režisierius, agentūros „ReKūrai“ vadovas
Renginių režisierius ir tinklalaidės „Kamantinėjimai“ autorius A. Kamantauskas antrino, kad tapti populiacinio biobanko dalyviu yra mažiausia, ką kiekvienas galime padaryti Lietuvos mokslo vardan.
„Tai tarsi sveikatos indėlis, kuris, tikiu, pasitarnaus kiekvieno mūsų sveikatos ir ilgaamžiškumo geno paieškoms. Man labai smalsu, kur mokslo pažanga visus mus nuves. Piliečių pareiga tą kelią padaryti kuo tiesesnį ir trumpesnį. Viliuosi, jog prie populiacinio biobanko veiklos prisidės kiekvienas Lietuvos pilietis ir įsitrauks ne tik pats, bet ir atsives visą šeimą, kaimynus, draugus. Manau, kad tai gali mus atvesti iki daug svarbių medicinos mokslo laimėjimų, galbūt net atverti duris mūsų mokslininkams iki Nobelio premijos. Labai to linkiu“, – kalbėjo A. Kamantauskas.
Marius Ivaškevičius, dramaturgas, režisierius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
„Mano abu tėvai gydytojai, žmona taip pat gydytoja, tad medicina visą gyvenimą buvo šalia manęs. Visiems, aišku, buvo keista, kad aš pats į tą sritį nenuėjau. Bet užaugau šalia ligoninių ir kaip pacientas, ir kaip gydytojų vaikas. Man svarbi Lietuvos medicina, aš ją labai gerbiu. Tai buvo viena priežasčių, kodėl aš nedvejodamas sutikau tapti vienu pirmųjų populiacinio biobanko dalyvių. Artimieji mane jau anksčiau vis siųsdavo pasidaryti kraujo tyrimų, o aš vis atsisakydavau, tad dabar buvo proga tai padaryti“, – juokiasi dramaturgas ir režisierius M. Ivaškevičius, populiacinio biobanko atidarymo metu taip pat buvęs tarp pirmųjų, davusių savo kraujo mėginį medicinos mokslo tyrimams.
Jis pridūrė, kad stengiasi gyventi sveikiau, tačiau tai ne visuomet pavyksta dėl darbo specifikos. „Dirbdamas gyvenu nesveikai, o nedirbdamas stengiuosi tai kompensuoti. Juokauju, kad aš į biobanką pakviestas daugiau kontrastui parodyti, kaip atrodo nesveikai gyvenančio lietuvio kraujas.
Jei rimtai, būna dalykų, kurie yra svarbu ne tik asmeniškai, bet ir visuomenei. Kaip, pavyzdžiui, rinkimai. Tu eini, balsuoji, nes jauti, kad nuo tavęs kažkas gali priklausyti, net jei esi tik maža ląstelė dideliame organizme. Taip ir čia – pasijuskime kartu to didelio organizmo ląstelėmis. Ir jeigu tam organizmui prireikė 50 mililitrų mūsų kraujo, nepagailėkim, atneškime jo. Ir tai bus nauda ir mums, ir mūsų vaikams, ir anūkams”, – kviečia M. Ivaškevičius.
