Projektas, kokio nebuvo
Unikaliu tyrimu pirmiausia bus siekiama išsiaiškinti, kokių cheminių medžiagų yra žmonių organizmuose. Šiam tyrimui bendras jėgas sujungė NVSPL, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Nacionalinis kraujo centras.
Unikaliam projektui vadovaujanti NVSPL direktorės pavaduotoja Rosita Marija Balčienė akcentavo, kad nei tokio masto, nei tokio pobūdžio tyrimų šalyje nėra buvę. Atsitiktine tvarka išrinkti reprodukcinio amžiaus Lietuvos gyventojai gaus kvietimą dalyvauti tyrime, tuomet jiems reikės atvykti ir duoti kraujo bei šlapimo mėginius ir užpildyti anketą apie gyvensenos ypatumus.
Po kurio laiko, išanalizavus rezultatus, tiriamieji apie save sužinos informaciją, kurios vertė didelė, tačiau tokio tyrimo nusipirkti už pinigus nėra galimybės. Vis dėlto, apytiksliai įvardijama, kad ištirti, kokių cheminių medžiagų yra žmogaus organizme, valstybė skyrė daugiau nei 1000 Eur. vienam tiriamajam. Pabrėžiama, kad tyrimas startuos nuo Panevėžio ir Alytaus rajonų, o vėliau bus įtraukti ir kiti miestai.
„Šis tyrimas tikrai unikalus. Deja, Lietuvoje iki šiol nebuvo monitoruojamas žmogus, jo biologinė terpė būtent dėl pavojingų cheminių medžiagų koncentracijos. Mes labai džiaugiamės, kad Sveikatos apsaugos ministerija, kuri yra šio projekto koordinatorė, patikėjo mumis. Valstybė skyrė lėšų įgyvendinti šį projektą“, – tikino R. Balčienė. Ji kalbėjo, kad itin svarbu, jos šis projektas sujungė ir mokslininkus – LSMU, nes be tyrėjų tokio projekto atlikti tiesiog neįmanoma.
Deja, Lietuvoje iki šiol nebuvo monitoruojamas žmogus.
NVSPL direktorės pavaduotoja pabrėžė, kad pagrindinis projekto tikslas – išsiaiškinti, kokios pavojingos cheminės medžiagos kaupiasi Lietuvos žmonių organizmuose. Taip pat R. Balčienė atkreipė dėmesį, kad tyrimas yra tarptautinio projekto dalis, todėl gautais duomenimis bus dalinamasi su kitomis ES šalimis. Tikimasi, kad po projekto išvados ir rekomendacijos bus teikiamos sprendimų priėmėjams, o tai padarys įtaką cheminių medžiagų įstatyminei bazei, ribojimui Europoje, kad kuo mažiau minėtų medžiagų iš aplinkos patektų į žmogaus organizmą.
Sveikatos apsaugos ministerijos viceministrės Laimutės Vaidelienės nuomone, tyrimas yra labai naudingas ir turės reikšmingą praktinę vertę: „Jis yra labai naujoviškas, mes tikimės, kad tokiu būdu bus galima atrinkti tam tikras rizikos grupes, žmones ar regionus, kuriose tam tikros medžiagos turi didesnę įtaką. Galbūt apsaugoti tuos regionus, planuoti pramonės šakas, kurios susijusios su tam tikrais elementais ir, aišku, tai bus labai svarbus tyrimas ateičiai, žmonių likimams. Tai yra pradžia didelių darbų.“
Ko ieškos?
LSMU Neuromokslų instituto ir Toksikologijos instituto atstovė Rima Naginienė labai kvietė visus, gavusius kvietimą, dalyvauti, nes tyrimas išties unikalus – tai lyg sėkmė.
„Pagrindinės nustatomos medžiagos bus metalų ir metaloidų koncentracija, tai yra natūrali mūsų evoliucijos dalis. Kitos medžiagos – tokie kaip ftalatai, dioksinai, polifluoralkilintos medžiagos (PFAS) ir kt. Aš jas galbūt pavadinčiau mūsų civilizacijos kaina. Visa tai, kas yra atsparu vandeniui – visi paviršiai, visi lauko ar darželio rūbai, visi jie turi vadinamųjų PFAS'ų.
Šios medžiagos neyra ir jos kaupiasi aplinkoje, o taip pat ir žmogaus organizme. Ir, kaip reikėtų manyti, kažkuriuo metu mes susidursime su šių medžiagų pavojingu poveikiu sveikatai“, – aiškino R. Naginienė.
Vertė ir viltis
Toksikologas Robertas Badaras tikino, kad iš šio tyrimo pirmiausia naudą turėtų patirti visuomenė. „Tiek bendra populiacija, tiek mokslo bendruomenė tikrai gaus atskaitos duomenis, su kuo galima lyginti tam tikrus dalykus. Pavyzdžiui, jeigu yra kažkoks ekscesas, ūminis apsinuodijimas, jeigu žmogus galvoja, kad yra pažeistas vienos ar kitos medžiagos, turėdami populiacijos statistinį vidurkį, galėsime palyginti“, – apie tyrimo vertę kalbėjo medikas.
R. Badaras tikino, kad Amerika tokio pobūdžio duomenis jau turi ir aktyviai tuo naudojasi, o Europai šiuo klausimu reikėjo labai pajudėti į priekį. „Tu turi žinoti, kas yra, kad galėtum vertinti, kažkas yra blogai ar gerai. Turi turėti bazinį lygį. Tai kaip egzaminas, kada sužinai, kiek moksleivis yra pasirengęs. Tai bus objektyvūs tyrimai, tuo mokslas ir yra gražus“, – komentavo toksikologas.
Paprašytas įvertinti, kuo, jo manymu, šiandien dažniausiai apsinuodija žmonės, vertinant iš lėtinio apsinuodijimo perspektyvos, medikas tikino, kad būtent tą ir turėtų atsakyti tyrimas: „Reikia suprasti, kad yra saugios dozės, maksimalios saugios dozės ir minimaliai toksinės dozės, kurios jau duoda kažkokią kliniką. Bet tarp jų yra nemažas tarpas. Mes galėsime pamatyti, kiek tos koncentracijos arti toksinių dozių yra skirtingose regionuose, skirtingose populiacijose.“ Esmė, anot R. Badaro, kad toksinės dozės yra aiškios, tačiau neaiškios populiacinės, o tai ir siekiama ištirti.
Vis dėlto, paprašytas prognozuoti, R. Badaras kalbėjo, kad jo manymu naujieji „arkliukai“, kurių koncentracija galėtų būti didesnė, yra PFAS'ai ir ftalatai – organinės medžiagos.
Mes kalbame apie labai pažeidžiamą grupę – nepilnamečius.
Galiausiai, naudodamasis proga R.Badaras pabrėžė, kad tikisi, jog šis žingsnis priartins Lietuvą ir prie kito labai svarbaus žingsnio. „Ši laboratorija – tiek personalo, tiek įrangos prasme galėtų ir turėtų dalyvauti ir kitos visuomenės sveikatos problemos sprendime. Aš kalbu apie psichoaktyvias medžiagas, ypač naująsias, ir jų nustatymą kraujyje. Puikiai žinote, kokios yra vartojimo pasekmės. Baisiausia, kad tai nėra vieninteliai atvejai, o mes kalbame apie labai pažeidžiamą grupę – nepilnamečius“, – apie jaunimo apsinuodijimo psichoaktyviomis medžiagomis problemą kalbėjo R.Badaras.
Toksikologas vylėsi, kad prieisime prie to, jog Lietuvoje, kaip ir visose Europos šalyse, bus galima nustatyti psichoaktyvias medžiagas iš biologinės terpės.
„Civilizuotose šalyse tai elementarus dalykas – kaip cukraus tyrimas. Kol kas mes to neturime, nes yra įvairaus pobūdžio kliūčių. Klausiu – kodėl mes to nedarome? Kažkokio pobūdžio administracinės kliūtys, nors viską turime – ir įrangą, ir žmonės“, – tikino R.Badaras.
