Sukėlė juoką
Vienas lietuvis savo „Facebook“ paskyroje pasidalino žinia, kurios, sprendžiant iš panaudotų jaustukų, nepriėmė rimtai.
„Taigi, mieli mano fb draugai ir nedraugai, buvo malonu jus pažinti, bet viskam kažkada ateina pabaiga, nes CNN duomenimis, per ateinančius 5 metus net 14 MILIJONŲ iš mūsų MIRS per artimiausius 5 metus, nes Prezidentas Trumpas nutraukia USAID finansavimą. Va taip!! Taip jums ir reikia… (kalba netaisyta – red. past.)“, – šaipėsi internautas.
Visų pirma, šie mirtingumo duomenys paimti ne iš CNN atlikto tyrimo, kaip nurodė internautas. Jie buvo paskelbti viename autoritetingiausių pasaulyje medicinos mokslo leidinių.
CNN iš tiesų rašė ir rodė reportažus apie šį tyrimą. Tai darė ir daugelis kitų patikimų leidinių, netgi oficialus Vatikano dienraštis.
-
Kare prieš USAID – naujas melas: agentūra neva apmokėjo Chelsea Clinton vestuves
-
Rusai toliau platina melagienas apie USAID: tvirtina, kad popiežių privertė susitikti su „Azov“ karių žmonomis
-
Ar tikrai Angelina Jolie, Benas Stilleris ir kitos žvaigždės gavo milijonus už keliones į Ukrainą?
-
„Rado“ dar vieną nuodėmę: ar USAID iš tiesų susijusi su Rusijos dopingo skandalais?
-
Ar tikrai „Time“ gavo 4 mln. dolerių, kad V.Zelenskis būtų paskelbtas Metų žmogumi?
USAID uždaryta
Valstybės sekretorius Marco Rubio kovą paskelbė, kad atšaukia 83 proc. USAID programų, kurios, pasak jo, neatitinka pagrindinių JAV nacionalinių interesų. Jis nurodė, kad Valstybės departamentas perims maždaug 1 000 likusių programų.
M.Rubio teigė, kad agentūros „laimėjimų buvo per mažai, o išlaidos per didelės“, nors ir pažadėjo išlaikyti svarbiausias gyvybes gelbstinčias programas.
USAID oficialiai uždaryta liepos 1 d.
Antradienį M.Rubio pasveikino agentūros uždarymą: „Ši vyriausybės sankcionuota neveiksmingumo era oficialiai baigėsi. Vadovaujant Donaldo Trumpo administracijai pagaliau turėsime užsienio finansavimo misiją, kuri teiks pirmenybę mūsų nacionaliniams interesams.“
Ką rado tyrėjai?
Birželio pabaigoje žinomame medicinos žurnale „The Lancet“ mokslininkai paskelbė „Dviejų dešimtmečių USAID intervencijų poveikio vertinimą ir finansavimo sumažinimo poveikio mirtingumui prognozę iki 2030 m.: retrospektyvų poveikio vertinimą bei prognozių analizę“.
Tarp tyrimo autorių buvo mokslininkai iš Ispanijos, Brazilijos, Mozambiko ir Jungtinių Valstijų.
Studijoje nurodoma, jog per ateinančius penkerius metus daugiau nei 14 mln. žmonių gali mirti dėl to, kad D.Trumpo administracija panaikino USAID.
Tyrėjai apskaičiavo, kiek gyvybių per 21 metus išgelbėjo USAID finansavimas, ir, remdamiesi šiais duomenimis, nustatė, kiek gyvybių būtų prarasta be agentūros paramos artimiausioje ateityje.
Komanda išanalizavo demografinius duomenis iš 133 skirtingų šalių, kurios 2001-2021 m. sulaukė šios pagalbos. Lygindama mirtis šalyse, kurios gavo mažą, vidutinę ir didelę USAID paramą, atsižvelgdama į gyventojų skaičiaus, pajamų, išsilavinimo ir kitų su pagalba nesusijusių veiksnių skirtumus, komanda įvertino paramos poveikį žmonėms.
Jie nustatė, kad nuo 2001 iki 2021 m. dėl USAID finansuojamų programų 133 šalyse buvo išgelbėtos beveik 92 mln. gyvybių. Pavyzdžiui, išvengta daugiau nei 25 mln. mirčių nuo ŽIV/AIDS, apie 11 mln. mirčių nuo viduriavimo ligų, 8 mln. mirčių nuo maliarijos ir beveik 5 mln. mirčių nuo tuberkuliozės.
Pasaulio sveikatos organizacija anksčiau perspėjo apie galimą tuberkuliozės protrūkį dėl USAID finansavimo mažinimo.
„Ar (USAID) yra geras išteklių panaudojimas? Mūsų skaičiavimais, vidutinis mokesčių mokėtojas USAID skyrė apie 18 centų per dieną. Už tokią nedidelę sumą mums pavyko išgelbėti iki 90 mln. gyvybių visame pasaulyje“, – JAV visuomeniniam transliuotojui NPR sakė sveikatos politikos tyrėjas iš UCLA, vienas iš tyrimo autorių Jamesas Macinko.
Tarptautinė tyrėjų grupė nustatė, kad dėl to iš 14 mln. prognozuojamų mirčių maždaug 4,5 mln. būtų tarp jaunesnių nei 5 metų vaikų.
Jie nustatė, kad didelis USAID finansavimas buvo susijęs su 15 proc. mažiau mirčių nuo bet kokios priežasties skaičiumi visose amžiaus grupėse. Vaikų iki penkerių metų amžiaus grupėje šis rodiklis išaugo daugiau nei dvigubai ir siekė 32 proc.
„Skaičiai stulbinantys, tačiau mes nesame vienintelė grupė, atlikusi tokią analizę. (Kitos tyrimų grupės) pateikė panašius duomenis – milijonai mirčių, kurias sukels USAID finansavimo sumažinimas“, – „NBC News“ sakė tyrimą koordinavęs Barselonos pasaulinės sveikatos instituto profesorius Davide Rasella.
Kitame Bostono universiteto mokslininko parengtame modelyje apskaičiuota, kad JAV pagalbos ir paramos organizacijų finansavimo mažinimas lemia 88 mirties atvejus per valandą. Birželio 26 d. duomenimis, jau prarasta virš 108 tūkst. suaugusių gyvybių ir daugiau nei 225 tūkst. vaikų gyvybių.
Tyrimo autoriai teigė, kad finansavimo mažinimo poveikis „būtų panašaus masto kaip pasaulinės pandemijos ar didelio ginkluoto konflikto“.
„Bet, skirtingai nuo šių įvykių, ši krizė kiltų dėl sąmoningo ir išvengiamo politinio pasirinkimo – tokio, kurio našta neproporcingai skaudžiai paliestų vaikus ir jaunesnius gyventojus ir kurio pasekmės galėtų tęstis dešimtmečius“, – teigė autoriai.
Išsamesnė duomenų analizė atskleidė, kad USAID programos buvo labiausiai susijusios su mirčių nuo ŽIV/AIDS, maliarijos ir apleistų (neprižiūrimų) tropinių ligų, tokių kaip dengė ar čikungunija, mažėjimu.
Kiek mažesnis, tačiau statistiškai reikšmingas mirtingumo sumažėjimas buvo stebimas sergant tuberkulioze, esant mitybos nepakankamumui, viduriavimo ligoms, motinų ir naujagimių sveikatos sutrikimams, apatinių kvėpavimo takų infekcijoms.
Nors daugelyje anksčiau atliktų tyrimų buvo analizuojamos siauresnės USAID portfelio dalys, įskaitant motinų mirtingumą ir vaikų sveikatą, nė viename recenzuojamame tyrime iki šiol nebuvo bandoma apžvelgti bendrą agentūros poveikį.
Vyriausybės atsakas
Komentuodamas tyrimą vienas vyresnysis Valstybės departamento pareigūnas pažymėjo: „Tokie tyrimai grindžiami neteisingomis prielaidomis apie tai, ką sekretorius M.Rubio ketina daryti ir padarė užsienio pagalbos srityje. Manau, kad jis labai aiškiai pasakė, jog daugelis mūsų atliekamų gyvybę gelbstinčių darbų bus tęsiami ir taps veiksmingesni.
Pagalbos grupės savo ruožtu tvirtino, kad greitas USAID veiklos nutraukimas kartu su staigiu ir dideliu užsienio pagalbos įšaldymu sausį jau turėjo pražūtingų pasekmių.
Pareigūnas iš esmės atmetė administracijos veiksmų kritiką.
„Galite grįžti ir iš naujo nagrinėti visus tuos smulkius sprendimus. Bet tai nėra mūsų prioritetas. Tai nėra ir sekretoriaus prioritetas. Mus jaudina, kaip atrodys pagal principą „pirmiausia Amerika“ grindžiama užsienio pagalbos darbotvarkė ir kokį poveikį galėsime turėti ateityje“, – sakė jis.
Ką darė USAID?
Prieš ją panaikinant, USAID buvo pagrindinė JAV partnerė užsienyje, siekianti sumažinti skurdą ir ligų protrūkius. Ji taip pat rėmė mažų ir vidutinių pajamų šalių, galinčių prekiauti su JAV, ekonominį augimą. Nuo 1961 m., kai buvo įkurta USAID, ji finansavo įvairias programas – nuo pietų Haičio vaikams iki vaistų nuo ŽIV platinimo Afrikoje į pietus nuo Sacharos.
Kongreso tyrimų tarnybos duomenimis, praėjusiais metais agentūra valdė daugiau kaip 35 mlrd. dolerių.
„The New York Times“ atliktas tyrimas parodė, kad, gegužės 7 d. duomenimis, daugiau nei pusė išsaugotų USAID programų buvo skirtos krizių padariniams likviduoti, t.y. padėti žmonėms, nukentėjusiems nuo nelaimių ir konfliktų. Išliko kai kurios maliarijos, tuberkuliozės ir ŽIV programos.
George’o Masono universiteto pasaulinės sveikatos ir epidemiologijos profesorė Amira Albert Roess teigė, kad būdas, kuriuo buvo nutrauktas finansavimas, iš dalies lėmė didelį prognozuojamų mirčių skaičių.
„Kai kuriose vietovėse USAID finansuojamos klinikos buvo pagrindinė sveikatos priežiūros paslaugų teikimo vieta, – sakė ji. – Jei jau norėta mažinti USAID finansavimą, tai buvo galima padaryti palaipsniui, o ne staiga – ir iš tiesų daug kur tai įvyko tiesiog per naktį – uždarant klinikas“.
Jau spėjo pajusti pasekmes
Dėl M.Rubio sprendimo nutraukti didžiąją dalį programų buvo sustabdyta daug humanitarinės pagalbos užsienyje. Uždarytos maisto valgyklos ir sveikatos klinikos skurdesnėse šalyse, kai kuriais atvejais atidėtas arba nutrauktas gyvybę gelbstinčių vaistų, lovos tinklelių nuo maliarijos, maisto paketų badaujantiems vaikams ir chloro tablečių nešvariam vandeniui dezinfekuoti tiekimas.
Dėl staiga uždarytų ŽIV klinikų kai kurie žmonės negalėjo pasipildyti vaistų atsargų, o tai galėjo sukelti pavojų gyvybei.
„Jei praleidžiate dozę ar kelias dozes, kaip buvo daugeliui žmonių, susidaro situacija, kai žmogaus būklė gali pradėti gana greitai blogėti“, – sakė A.Roess.
Daugelis programų vykdomos nestabiliose šalyse, kurios yra labai priklausomos nuo JAV pagalbos, skirtos sveikatos sistemoms, mitybos programoms ir bado prevencijai. Dėl mažinamų asignavimų nukentės ir kiti svarbūs klausimai, pavyzdžiui, kova su terorizmu, prekyba žmonėmis ir narkotikais, įskaitant fentanilį, migrantų stebėsena ir pagalba jiems, dar kovą „Associated Press“ sakė JT atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas.
USAID uždarymas taip pat kainavo tūkstančius darbo vietų. Valstybės departamento pareigūnas teigė, kad nebuvo tikėtasi veiklos „spragos“ uždarius USAID, pažymėdamas, jog „tam tikras skaičius darbuotojų iš USAID ir kitų institucijų“ buvo įdarbinti Valstybės departamente. CNN kalbinti šaltiniai šį įdarbinimo procesą apibūdino kaip neaiškų ir nepagrįstą nuopelnais.
Vasarį vyriausybės darbuotojų ir užsienio tarnybų darbuotojų vardu pateiktas ieškinys dėl finansavimo mažinimo ginčijamas teisme, tačiau jo baigtis dar nėra aiški.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Žiniasklaidoje paskelbto tyrimo duomenys nebuvo surinkti CNN. Juos tarptautinė mokslininkų komanda paskelbė viename gerbiamiausių mokslo žurnalų. Pasak tyrėjų, USAID finansavimo nutraukimas per ateinančius 5 metus gali kainuoti apie 14 mln. gyvybių, 4,5 mln. iš jų – vaikų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
