Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra viena dažniausių lytiniu keliu plintančių infekcijų, galinčių sukelti įvairias onkologines ligas. Yra žinoma, kad ŽPV gali sukelti ne tik lytinių organų – gimdos kaklelio, makšties, vulvos ar išangės onkologines ligas, bet ir lyties organų karpas.
Gydytoja ginekologė Diana Žilovič pabrėžia, jog siekiant ženkliai sumažinti sergamumą ŽPV sukeltu vėžiu tiek moterims, tiek vyrams, būtina užtikrinti ne tik prevencinių programų efektyvumą, bet ir pakankamą skiepijimų apimtį – 80–90 proc. 11–18 metų amžiaus gyventojų grupėje. Tačiau šiuo metu Lietuvoje tik apie 50 proc. mergaičių ir vos 10 proc. berniukų yra paskiepyti nuo ŽPV.
„Praėjusiais metais bent viena vakcinos doze buvo paskiepyta tik apie 60 proc. 11 metų vaikų, kas yra ženkliai mažiau nei reikalinga“, – pažymi D.Žilovič.
Pasak gydytojos, ŽPV sukeltų ligų sergamumo ir mirtingumo rodikliai Lietuvoje koreliuoja su vakcinacijos apimtimis ir prevencinėmis programomis. Šalyse, kuriose sėkmingai taikomos abi priemonės, ŽPV sukeltų ligų bei mirties atvejų yra gerokai mažiau, atkreipia dėmesį gydytoja.
„Skandinavijos šalyse gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa pradėta vykdyti daugiau nei prieš 50 metų ir gyventojų dalyvavimas joje viršija 80 proc. To rezultatai – daugiau nei iškalbingi. Pavyzdžiui, Suomijoje mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio siekia tik 2,3 mirties atvejų 100 tūkst. gyventojų, kai Lietuvoje šis rodiklis yra 13,4 mirties atvejų 100 tūkst. gyventojų“, – komentuoja D.Žilovič.
Vakcinaciją vis dar lydi mitai ir baimės
Nepaisant moksliškai įrodytos vakcinacijos naudos, visuomenėje vis dar sklando įvairūs mitai, kurie trukdo žmonėms priimti informuotus sprendimus dėl savo sveikatos. D.Žilovič atkreipia dėmesį, kad vienas iš labiausiai paplitusių klaidingų įsitikinimų yra baimė, kad skiepai nuo ŽPV gali neigiamai paveikti vaisingumą.
„Tai visiškai nepagrįsta. Yra įrodyta, kad ŽPV vakcina nepaveikia nei vyrų, nei moterų vaisingumo. Priešingai, pati ŽPV infekcija gali padidinti nevaisingumo riziką vyrams, tad tėvai turėtų būti suinteresuoti paskiepyti ne tik dukras, bet ir sūnus“, – aiškina D.Žilovič.
Kitas gajus mitas, neva ŽPV vakcinacija veiksminga tik jauname amžiuje ir po pirmų lytinių santykių ji tampa nenaudinga. Pasak specialistės, tai netiesa.
„Optimalus laikas skiepytis nuo žmogaus papilomaviruso yra iki pirmų lytinių santykių, tačiau vakcinos efektyvumas išlieka ir vėliau. Moksliniai tyrimai rodo vakcinos efektyvumą iki 45 metų amžiaus ir, kai kuriais atvejais, ir vyresnėms moterims. Be to, svarbu yra tai, kad net jei gyvenama su tuo pačiu partneriu, ŽPV infekcijos tikimybė išlieka. Juo labiau, kad vyresniame amžiuje ŽPV infekcija yra labiau linkusi sukelti ikivėžinius ir vėžinius susirgimus“, – perspėja D.Žilovič.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad ŽPV vakcinacija taip pat nėra gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos pakaitalas – net ir pasiskiepijus moterys privalo reguliariai pasitikrinti: 25–34 metų moterys kartą per 3 metus, 35–59 metų – kartą per 5 metus.
„Mano kabinete dažniausiai būna suaugusios moterys, bet reakcijų apie vakcinacijos galimybes būna įvairių, pasitaiko ir dvejonių. Dažniausiu atveju moterys džiaugiasi, kad dar gali pasiskiepyti, o tėvai vertina galimybę nemokamai paskiepyti savo vaikus ir taip juos apsaugoti nuo dažniausių ŽPV tipų sukeliamų ligų. Vis dėlto, dar ne visos moterys yra girdėjusios apie ŽPV ir apie vakciną. Tokiu atveju informacijos trūkumas neleidžia priimti informuoto sprendimo“, – pasakoja gydytoja ginekologė.
