Augalų „kalba“: nematomas cheminių signalų tinklas
Augalai bendrauja ne garsais, o kvapais – arba, moksliškai tariant, lakiųjų organinių junginių (LOJ) kokteiliais. Kai augalas yra pažeidžiamas, pavyzdžiui, kai jį graužia vabzdys, pažeistose ląstelėse prasideda audringa cheminė reakcija ir į orą išsiskiria specifinis LOJ mišinys.
Būtent tai mes užuodžiame kaip šviežiai nupjautos žolės arba sutrinto pomidoro lapo kvapą. Mums tai – tik kvapas, o augalų pasaulyje – tai aiškus pavojaus šauksmas. Šis reiškinys yra universalus – jis stebimas tiek Amazonės džiunglėse, tiek Lietuvos dobilienose.
Kaimyniniai augalai, net ir esantys už kelių metrų, turi specialius receptorius, kuriais „užuodžia“ arba atpažįsta šiuos ore sklindančius cheminius signalus. Gavę šią informaciją, jie supranta, kad netoliese yra priešas, ir pradeda ruoštis gynybai.
Pagalbos šauksmas: kaip augalai mobilizuoja gynybą?
Gavęs pavojaus signalą, augalas nelaukia, kol bus užpultas, o nedelsdamas aktyvuoja savo vidinę gynybinę sistemą. Ši reakcija gali būti stebėtinai sudėtinga.
Kaip teigiama vienoje iš Tokijo universiteto mokslininkų publikacijų, augalai, gavę signalą iš sužeisto kaimyno, patys pradeda gaminti visą arsenalą gynybinių medžiagų. Viena vertus, jie gali aktyvuoti cheminę gynybą – pradėti gaminti junginius, kurie yra neskanūs ar net nuodingi kenkėjams. Kita vertus, augalas gali pasiųsti ir savotišką pagalbos šauksmą – išskirti kitokius lakiuosius junginius, kurie privilioja plėšriuosius vabzdžius, pavyzdžiui, boružes ar parazitines vapsvas, medžiojančias būtent tuos kenkėjus.
Šių sudėtingų sąveikų svarbą patvirtina ir Lietuvos mokslininkai. Kaip pabrėžia Gamtos tyrimų centro specialistai, tyrinėjantys augalų ir vabzdžių ryšius, būtent lakieji organiniai junginiai yra esminė sudėtingo ekologinio tinklo dalis, leidžianti augalams apsisaugoti.
Moderni agronomija: ar galime sustiprinti augalų „intelektą“?
Jei augalai turi tokią įgimtą protingą gynybinę sistemą, ar galime jiems padėti ja naudotis efektyviau? Atsakymas – taip. Būtent tuo yra paremtas modernus požiūris į augalų apsaugą, vadinamas augalų imuniteto „grūdinimu“ (angl. priming).
Užuot laukus, kol kenkėjai ar ligos pasieks kritinę ribą, ir tada naudojus cheminius pesticidus, galima iš anksto paruošti augalus galimai atakai. Būtent taip veikia šiuolaikiniai biostimuliantai.
Jų sudėtyje esančios biologiškai aktyvios medžiagos (pavyzdžiui, iš jūros dumblių ar augalų ekstraktų) veikia kaip silpnas, nekenksmingas dirgiklis, kuris pažadina augalo vidines gynybines sistemas ir palaiko jas aukštoje parengtyje.
Tai tarsi visam pasėliui iš anksto duoti signalą „pavojus artinasi“. Kai tikrasis kenkėjas ar ligos sukėlėjas atkeliauja, taip užgrūdintas augalas reaguoja kur kas greičiau ir stipriau, dažnai pats gebėdamas apsiginti be didelės cheminės intervencijos.
Akivaizdu, kad augalų laukas yra ne pasyvių individų masė, o sudėtinga, bendraujanti bendruomenė. Supratimas apie šiuos slaptus komunikacijos tinklus atveria naują požiūrį į augalų apsaugą – paremtą ne naikinimu, o augalo įgimto „intelekto“ stiprinimu.
