Šiai priemonei 2023–2027 m. laikotarpiu numatyta 10 mln. eurų. 2025 m. buvo pateikta viena paraiška, kuriai skirta 588 tūkst. eurų, tad artimiausiems metams, įskaitant 2026-uosius, dar lieka apie 9,4 mln. eurų finansavimo.
Pajuto didėjančią perdirbtų daržovių paklausą
Prieš 11 metų pradėję nuo 30 arų česnakų auginimo Kėdainių rajone, prosenelių žemėje, dabar Olga ir Vigilijus Vansevičiai ne tik žinomi kaip ūkio „Zavišinės dvaras“ įkūrėjai, bet ir daržovių perdirbėjai, tiekiantys produkciją didiesiems prekybos tinklams bei visuomeninės įstaigoms: vaikų darželiams, mokykloms, ligoninėms. Tam tikslui šeima įkūrė UAB „Impelis LT“, kuri perdirba bulves, svogūnus, morkas ir kopūstus. Taip pat iš ūkyje užaugintų česnakų gaminamas kremas, jie marinuojami ir rauginami.
Dabar įmonė perdirba ne tik O. Vansevičienės ūkio užaugintus česnakus, geltonuosius ir raudonuosius svogūnus, bulves, bet ir perdirbimui perka kitų rūšių daržoves iš aplinkinių ūkininkų. Pavyzdžiui, bulves – iš ūkininko Rimanto Žebarausko, morkas – iš Virgilijaus Kuprevičiaus, kopūstus – iš Algimanto Morkūno, trūkstamą kiekį svogūnų – iš Tomo Pūko.
„Pastaraisiais metais pajutome, kad labai stipriai pradėjo augti biudžetinių įmonių užsakymai ir bendrai rinka labai plečiasi: atsirado didelis susidomėjimas luptomis daržovėmis. Todėl nutarėme investuoti ir atlikti pilną cecho rekonstrukciją, įrengti luptų bulvių ir luptų svogūnų linijas“, –įmonės „Impelis LT“ direktorės pavaduotojas V. Vansevičius pasakoja apie motyvus, paskatinusius kreiptis paramos ir pasinaudoti galimybe gauti lengvatinę paskolą pagal Strateginio plano priemonę „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonės)“.
Įmonės paraiška atitiko reikalavimus ir jai buvo suteikta lengvatinė paskola, kurią aptarnauja „Kėdainių krašto kredito unija“. Į cecho plėtrą įmonė iš viso (įskaitant ir lengvatinę paskolą) numačiusi investuoti per 0,8 mln. Eur. Šiuo metu darbus sustabdė neįprastai šaltos žiemos sąlygos, jie bus tęsiami atėjus pavasariui.
Į klausimą, kuo pasirodė patrauklios lengvatinės paskolos sąlygos, V. Vansevičius atsako, jog pirmiausia tai nedidelės palūkanos, greitas sprendimo priėmimo laikas, darbas su lietuviško kapitalo kredito įstaiga.
Kol kas UAB „Impelis LT“ yra vienintelė įmonė, pernai gavusi lengvatinę paskolą pagal Strateginio plano priemonę „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonės)“. Ką kėdainiškiai daržovių augintojai ir perdirbėjai patartų kitiems pareiškėjams, kurie planuotų irgi pasinaudoti šia priemone?
„Pasitikėti savo valstybe, savimi ir partneriais. O pirmiausia tikėti tuo, ką darai, ir savo pasirinkimu. Dirbti, dirbti ir dar kartą dirbti“, – ryžtingai sako V. Vansevičius. O apie šių Kėdainių r. daržovių augintojų ir perdirbėjų darbo rezultatus geriausiai kalba jų prekinis ženklas „Zavišinės“: raugintų ir marinuotų česnakų, marinuotų raudonųjų svogūnų, cukinijų, patisonų galima rasti visuose pagrindiniuose Lietuvos prekybos centruose.
Kodėl ši parama aktuali ūkininkams ir perdirbėjams?
Priemonė „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonės)“ atveria realias galimybes ūkininkams patiems žengti į perdirbimą ir taip išlaikyti didesnę vertės dalį savo rankose. Vietoje žaliavos pardavimo už svyruojančią rinkos kainą, atsiranda galimybė investuoti į perdirbimo cechus, sandėliavimo, pakavimo ar šaldymo įrangą ir kurti galutinį produktą su didesne pridėtine verte.
Žemės ūkio produkcijos perdirbėjams ši priemonė aktuali kaip plėtros ir modernizavimo įrankis – ji leidžia atnaujinti technologijas, didinti gamybos pajėgumus, diegti inovatyvius sprendimus bei prisitaikyti prie kintančių vartotojų poreikių. Lengvatinės paskolos sąlygos sumažina finansinę riziką, o dalinis paskolos nurašymas suteikia papildomą saugiklį investuojant į ilgalaikius projektus.
Svarbu ir tai, kad finansinės priemonės ypač tinka ūkiams bei regionuose veikiantiems perdirbėjams, kuriems sudėtingiau pritraukti komercinį finansavimą. Tokiu būdu skatinama ne tik atskirų ūkių ar įmonių plėtra, bet ir stiprinamas vietinis maisto sektorius, trumpinamos tiekimo grandinės bei didinamas kaimo vietovių ekonominis gyvybingumas.
Lengvatinės paskolos ir įprastų dotacijų skirtumai
Skirtingai nei tradicinės paramos schemos, ši priemonė grindžiama finansinėmis priemonėmis – pirmiausia lengvatinėmis paskolomis, o ne tiesioginėmis išmokomis. Tai reiškia, kad verslas gali gauti paskolą palankesnėmis sąlygomis nei rinkoje, o tam tikrais atvejais – ir dalinį paskolos nurašymą (dotacijos elementą), jeigu pasiekiami nustatyti veiklos rodikliai.
Dėl paramos gali kreiptis įvairių dydžių įmonės, kurios 1 metus ar ilgiau užsiima žemės ūkio produktų perdirbimu arba vykdo žemės ūkio veiklą ir perdirba dalį savo ūkyje užaugintos produkcijos, planuodami plėsti perdirbimo apimtis. Pajamos iš žemės ūkio produktų perdirbimo veiklos 1 metus ar ilgiau iki paraiškos pateikimo turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų pajamų.
Svarbu pažymėti, kad finansinės priemonės yra lankstesnės nei ankstesnių laikotarpių dotacijos – jos ypač patrauklios smulkioms, jaunoms ar sparčiai augančioms įmonėms, kurioms reikalingas pradinis ar plėtros kapitalas.
Kokio dydžio parama teikiama?
Pagal šią priemonę numatytos tokios pagrindinės sąlygos:
- Paskolos suma – iki 1 mln. eurų vienam projektui;
- Paskolos trukmė: investicijoms – iki 5 metų, apyvartiniam kapitalui – iki 3 metų;
- Palūkanos – nulinės palūkanos taikomos net 80 proc. paskolos dalies, likusiai daliai –5 proc. finansų tarpininko marža ir 6 mėn. EURIBOR;
Kai paskolos lėšomis finansuojamas apyvartinis kapitalas, maksimali suteikta suma gali būti 200 tūkst. Eur bendrojo subsidijos ekvivalento per 3 finansinių metų laikotarpį.
Kai paskola teikiama įmonėms, veikiančioms iki 3 metų, arba įmonėms, kuriose dirba iki 10 darbuotojų, dalis paskolos gali būti „nurašyta“ (suteikta dotacija). Dotaciją suteikia finansavimo partneris, padengdamas ne didesnę kaip 35 proc. paskolos dalį. Paskola nurašoma, jei paskolos gavėjas, įgyvendinęs verslo planą, pasiekia paskolos sutartyje nustatytus, investicijų naudą patvirtinančius rodiklius.
Toks modelis suteikia daugiau lankstumo ir leidžia finansuoti ekonomiškai gyvybingus, pajamas generuojančius projektus.
Remiamos veiklos
Parama skiriama investicijoms į įvairių žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą, įskaitant:
- vaisių, daržovių, uogų, ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimą;
- augalininkystės, mėsos ir pieno produktų gamybą;
- kitų ES Sutarties I priede (išskyrus žvejybos ir akvakultūros produktus) nurodytų produktų perdirbimą.
Pagrindinis tikslas – modernios technologijos, efektyvesni procesai ir didesnė pridėtinė vertė.
Norinčių gauti lengvatinę paskolą įmonių paraiškas vertina finansų tarpininkai, atsižvelgdami į projekto ekonominį pagrįstumą ir ilgalaikį gyvybingumą; planuojamas pajamas ir veiklos rodiklius; technologinį naujumą bei efektyvumą.
Dėl paskolos reikėtų kreiptis tiesiogiai į finansų tarpininkus, kuriuos atrenka nacionalinis plėtros bankas ILTE.
ILTE vaidmuo
Šią priemonę administruojanti ILTE valdo Kaimo plėtros finansinių priemonių fondą; atrenka finansų tarpininkus (bankus, kredito unijas), kurie teikia paskolas verslui; užtikrina, kad finansavimas būtų teikiamas pagal ES ir nacionalinio Strateginio plano reikalavimus.
Svarbu pabrėžti, kad ILTE pati paskolų neteikia, o koordinuoja visą finansavimo mechanizmą. Pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonės)“ patvirtintiems pareiškėjams paskolas teiks ILTE atrinktos 7 kredito unijos (jų sąrašą galima rasti ILTE portale).
Paskoloms įgyvendinti naudojamos Strateginio plano ir finansavimo partnerio privačios lėšos pagal rizikos pasidalijimo proporciją. Pagal ją, teikiant paskolą, finansų tarpininkas prie 80 proc. paskolos dalies, skirtos iš Strateginio plano lėšų, prisideda 20 proc. savo privačių lėšų suma.
Daugiau informacijos galite rasti www.nma.lt
