Didžiausias vilkų daromos žalos intensyvumas fiksuojamas ganymo laikotarpiu – pavasarį, vasarą ir ankstyvą rudenį, kai gyvuliai laikomi atvirose ganyklose. Aplinkosaugos institucijų duomenys leidžia teigti, kad vilkų populiacija Lietuvoje išlieka stabili ir plačiai paplitusi, todėl nelengva išvengti plėšrūnų išpuolių prieš naminius gyvulius.
Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, vis didesnę reikšmę įgyja prevencinės priemonės, skirtos apsaugoti ūkinius gyvulius nuo plėšrūnų – elektriniai aptvarai, gyvulių apsaugos šunys, naktiniai gardai ir pan. Valstybės ir Europos Sąjungos teikiama parama tokioms investicijoms tampa svarbiu instrumentu, padedančiu ūkininkams mažinti patiriamus nuostolius, didinti ūkių atsparumą ir suderinti gyvulininkystę su laukinės faunos apsaugos tikslais.
Avių augintojai įsirengė elektrinių tinklų aptvarus
Biržų r. ūkininkai, Lietuvos avių augintojų asociacijos nariai Kristina ir Jūris Milišiūnai avis augina jau daugiau kaip 30 metų. Per tą laiką šeima ūkį išplėtė ir dabar turi apie 700 įvairių veislių avių bandą. Pagrindą sudaro saugomų lietuviškų veislių avys: Lietuvos juodgalvės ir šiurkščiavilnės. Be to, laikoma po pulkelį pieninių ir mėsinių avių. Biržiečių ūkyje dar galima pasigrožėti ir škudėmis, Koburgo lapinėmis avimis.
Ūkininkė pasakoja, kad ankstesniais laikais problemų dėl vilkų nebūdavo. „Tačiau dabar situacija kitokia, vilkų atakų sulaukiame kasmet. Įprastai jie per sezoną pražudo po kelis gyvulius. Mūsų ūkyje patyrėme tik vieną masinį plėšrūnų išpuolį, kai netekome per 20 avių. Tad teko galvoti, kokių apsaugos priemonių imtis“, – pasakoja biržietė.
Avių augintoja pripažįsta, kad apsaugoti nuo plėšrūnų kelių šimtų avių bandą – iššūkis. Mat jos ganomos keliose vietose, aptvaruose, suskirstytos po 50–100. Be to, yra nustatytos tam tikros sąlygos retųjų avių veislių saugojimui ir veisimui. Iš visų aptvarų vasarą kasdien suvaryti augintines nakčiai į tvartus būtų pernelyg sudėtinga.
„Todėl avims ganyti įrengėme aptvarus su elektriniu tinklu. Tiesa, anksčiau tokie tinklai būdavo tik 90 cm aukščio, vilkai juos galėdavo peršokti, tik elektros srovė juos kažkiek sulaikydavo. Vėliau rinkoje tiekėjai jau galėjo pasiūlyti ir aukštesnių tinklų. Jų įsigijome už savas lėšas, o vėliau pasinaudojome teikiama parama: pirkome 1,2 m aukščio elektrinius tinklus, stipresnius saulės baterijomis pakraunamus generatorius. Tuo metu buvo skirta 5 tūkst. Eur paramos suma, tai kiek galėjome už ją, tiek įrangos ir nupirkome“, – sako K. Milišiūnienė.
Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos: aptvarai, aviganiai šunys
Nuo vasario 2 d. ūkininkai Nacionalinei mokėjimo agentūrai vėl gali teikti paraiškas pasinaudoti parama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“. Paraiškos bus renkamos iki kovo 31 d.
Parama teikiama dotacijos forma: aviganiui įsigyti taikant nustatytą vieneto įkainį, kitoms apsaugos priemonėms taikant paramos gavėjo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimą. Paramos lėšomis bendrai finansuojama iki 90 proc. visų tinkamų išlaidų. Pareiškėjas per 2023–2027 metų laikotarpį pagal šią intervencinę priemonę gali gauti paramą tik pagal vieną paramos paraišką.
Remiamos veiklos
Intervencinės priemonės remiama veikla – priemonių, kurios skirtos gyvuliams apsaugoti nuo vilkų, arba apsaugos priemonių kartu su aviganiu (aviganiais) įsigijimas ir įsirengimas:
- vielinio elektrinio aptvaro ir (arba) jo dalių (įskaitant apsaugą nuo prasikasimo);
- juostinio elektrinio aptvaro ir (arba) jo dalių (įskaitant apsaugą nuo prasikasimo);
- mobilaus tinklinio elektrinio aptvaro ir (arba) jo dalių (apsauga nuo prasikasimo netaikoma);
- stacionaraus, neelektrinio tinklinio aptvaro ir jo dalių (įskaitant apsaugą nuo prasikasimo);
- stacionaraus, neelektrinio tinklinio aptvaro su elektrine juosta / viela, įtempta prieš aptvarą, ir jo dalių (įskaitant apsaugą nuo prasikasimo);
- elektros tiekimo ir palaikymo įrenginio (-ui) ir (arba) jo (-ų) dalių;
- iki 4 mėnesių amžiaus aviganių, turinčių kilmės dokumentus, įsigijimo išlaidos. Gali būti įsigyjami ne daugiau kaip 2 aviganiai.
Konkretūs reikalavimai aptvarams ir jų įrengimui yra nustatyti intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse.
Pareiškėjas, teikdamas paramos paraišką, turi nurodyti veiklos vykdymo vietą (-as), kurioje (-iose) bus įrengtos, pasitelkiamos apsaugos priemonės. Šalia aptvaro, kuriame yra aviganiai, prie įėjimo ir tose vietose, kur praeiviai gali patekti į ganyklos vietą, turi būti įspėjamasis ženklas, kad aptvare yra aviganių. Jeigu aviganiai įsigyjami tuo metu, kai ūkiniai gyvūnai neganomi laukuose, jie turi būti laikomi paramos gavėjo gyvenamojoje vietoje arba veiklos vykdymo vietoje, paraiškoje nurodytu adresu.
Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui siekia 10 tūkst. Eur (be PVM), kai parama teikiama tvorų įsigijimui ir elektros padavimo bei palaikymo įrenginio įsigijimui ir įsirengimui. Kai be tvorų įsigyjami dar ir šunys, didžiausia paramos suma siekia 12 tūkst. Eur (be PVM). Aviganių šunų įsigijimui nustatytas fiksuotas įkainis: vienam Podhalės veislės aviganiui – ne daugiau 1 tūkst. Eur (be PVM), vienam Vidurio Azijos aviganiui – ne daugiau 850 Eur (be PVM).
Galimi pareiškėjai:
- Fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla, įregistravę žemės ūkio valdą ir turintys avių, ožkų, galvijų iki 2 metų, mėsinių ir mėsinių-pieninių veislių karvių žindenių, laikomų kartu su prieaugliu iki 6 mėnesių amžiaus toje pačioje bandoje.
- Paramos besikreipiantys fiziniai asmenys turi būti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus.
- Projekto įgyvendinimo vieta negali būti namų valdos, sodybos, miško paskirties sklypai. Parama teikiama ūkinių gyvūnų apsaugai, kai jie laikomi lauke – pievose, ganyklose.
Savivaldybės, kuriose dažniausi vilkų išpuoliai
Parama teikiama toms investicijoms, kurios įgyvendinamos savivaldybėse, kuriose yra didelė tikimybė patirti vilkų daromą žalą ūkiniams gyvūnams (kuriose per pastaruosius 5 metus užregistruota ne mažiau kaip 10 vilkų žalų prieš ūkinius gyvūnus atvejų):
- I savivaldybių grupė (101 ir daugiau žalos atvejų): Alytaus, Anykščių, Lazdijų, Molėtų, Telšių, Utenos ir Vilniaus rajonai.
- II savivaldybių grupė (51–100 žalos atvejų): Ignalinos, Kaišiadorių, Klaipėdos, Kupiškio, Plungės, Prienų, Šilalės, Širvintų ir Zarasų rajonai.
- III savivaldybių grupė (10–50 žalos atvejų): Birštono, Druskininkų, Elektrėnų, Marijampolės, Pagėgių, Kalvarijos ir Rietavo savivaldybės, Biržų, Jonavos, Jurbarko, Kauno, Kėdainių, Kelmės, Kretingos, Panevėžio, Pasvalio, Raseinių, Rokiškio, Skuodo, Šakių, Šalčininkų, Šilutės, Švenčionių, Tauragės, Trakų, Ukmergės, Varėnos ir Vilkaviškio rajonai.
Tuo atveju, kai lėšų suma, nustatyta konkrečiam kvietimui teikti paraiškas, yra mažesnė negu pareiškėjų prašoma paramos suma, atliekamas paraiškų atrankos vertinimas pagal atitiktį atrankos kriterijams. Pirmumas teikiamas paraiškai, kuriai skirtas didesnis balų skaičius. Privalomasis mažiausias paraiškų atrankos balų skaičius netaikomas.
Nustatant atrankos kriterijus – savivaldybės skirstomos į grupes pagal vilkų žalos prieš ūkinius gyvūnus atvejų skaičių. Kuo daugiau žalos atvejų, tuo daugiau balų skiriama, papildomas paramos paraiškų atrankos vertinimas atliekamas pirmenybę skiriant pareiškėjams, kurie įgyvendina projektus saugomose teritorijose.
Dar yra 2,7 milijono eurų lėšų
Visam Strateginio plano 2023–2027 metų laikotarpiui priemonei „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ skirta 3 mln. Eur lėšų.
Per ankstesnių metų kvietimus buvo gautos 53 paraiškos, o jose prašoma paramos suma sudarė beveik 360 tūkst. Eur ir kol kas patvirtinta 21 paraiška 135 616 Eur sumai. Kitos pateiktos paraiškos dar vertinamos.
Tad iki šiol patvirtinta paramos suma sudaro vos kelis procentus per Strateginio plano veiklos laikotarpį numatytų lėšų. Gyvulių augintojai turi daug galimybių pasinaudoti šia parama, kuriai dar yra 2,7 mln. Eur.
Daugiau informacijos galite rasti www.nma.lt
