Iki birželio 23 dienos dar galima pateikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“. Ši priemonė skirta tam, kad ūkiai savo veikla siektų ekologinių tikslų: prisidėtų prie klimato kaitos švelninimo, mažintų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bei priklausomybę nuo ūkiuose naudojamų cheminių medžiagų, saugotų biologinę įvairovę, aprūpintų kokybiškais maisto produktais.
Pašaukimas!
Žemės ūkio ministerija primena, kad pagal minėtą intervencinę priemonę yra remiamos dvi veiklos: „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ ir „Ekologinis ūkininkavimas“.
Parama skiriama už tai, kad ūkininkai įsipareigoja saugoti ir tausoti natūralų kraštovaizdį, gamtos buveines. „Švari gamta ir sveiki maisto produktai – būtent tai ir yra esminis ekologinio ūkininkavimo tikslas“, – sako Mindaugas Petkevičius Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas.
Paramos priemonė skirta palengvinti perėjimą prie ekologinio ūkininkavimo ir jau aktyviai ūkininkaujančių rėmimui. Bendrai visam paraiškų kvietimui skirta per 65 milijonai eurų.
Kas yra ekologinis ūkininkavimas? Paaiškina M. Petkevičius: „Jeigu ūkininkas apsisprendžia, per dvejus ar trejus metus jis gali savo ūkį paversti ekologišku. Po tęstinių įsipareigojimų laikotarpio ūkis sertifikuojamas kaip ekologinis“.
Ar tokie ūkiai pelningi? „Esame paskaičiavę, kad ekologiškai auginamų kviečių hektaras jau su visomis išmokomis neša apie 400 eurų nuostolį. Viena ekologiško ūkio karvė – apie 500 eurų nuostolio per metus. Žinoma, bendras viso ūkio rezultatas gali būti įvairus – ir šiek tiek pelningas, ir nuostolingas“, – tikina asociacijos pirmininkas.
M. Petkevičius neabejoja, kad ekologinį kelią pasirinkę ūkininkai yra tikri perfekcionistai, ekologai iš pašaukimo – švarios gamtos ir sveikatai palankios mitybos entuziastai. Jei tokie nebūtų – visi neabejotinai grįžtų prie tradicinio ūkininkavimo.
Dvi problemos: realizavimas ir vartojimas
M. Petkevičius akcentuoja dvi didžiausias problemas, su kuriomis susiduria ekologinio ūkio sektorius Lietuvoje: sudėtingos galimybės dalyvauti įvairiuose viešuosiuose pirkimuose ir menkas ekologiškų produktų vartojimas.
Viešuosiuose pirkimuose tradiciškai dalyvauja ir ne tokiais ekologiškais būdais sukurti produktai, todėl čia dažniausiai rezultatus nulemia kaina: „Ekologiškas produktas iš esmės negali būti pigesnis, todėl jis tiesiog pralaimi konkursą. Yra galimybė tiekti ekologiškus produktus į vaikų darželius ar ugdymo įstaigas be konkursų – leidžiama neskelbtų derybų būdu įsigyti žemės ūkio ir maisto produktų iš mūsų šalies ūkių“, – komentuoja pašnekovas.
Konkursai – svarbu, tačiau ekologinių ūkių sėkmė yra jų produktų vartojime. Šiuo metu skaičiuojama, kad ekologiški produktai sudaro vos vieną procentą. Žinoma, yra ir kuo pasidžiaugti – sėkmingai auga ir tobulėja trumpųjų maisto grandinių sistema. Būtent čia geriausios sąlygos sudaromos ekologiniams ūkiams realizuoti produktus.
Pastarojo projekto esmė – šviežias bei kokybiškas maistas iš ūkininkų keliauja tiesiai ant mūsų vietos maitinimo įstaigų stalo. Specialiai sukurtoje svetainėje maistograndine.lt patalpinti šiame projekte dalyvaujantys ūkiai, jų produkciją ir tie, kurie šiose grandinėse nuolat dalyvauja kaip pirkėjai.
„Vartojimas – svarbiausias rodiklis. Jei bus poreikis, atsiras ir gamyba, tikslas auginti. Šiuo metu mūsų ekologiški ūkiai per minėtas trumpąsias grandines tiekia savo produkciją 80 vaikų darželių šalyje. Kiaušiniai, mėsa, daržovės, vaisiai – viskas ekologiška ir šviežia. Tai didžiulis pasiekimas, tačiau ir plėstis tikrai yra kur. Ekologiškų produktų tiekimas viešojo maitinimo sektoriui – tai prioritetinė mūsų kryptis, kurioje labai svarbus valstybės dėmesys, – tvirtina LEŪA pirmininkas.
Misija: ekologija
M. Petkevičius pažymi, kad šiuo metu dedama daug pastangų dėl galimybės ekologišką produkciją parduoti ir įsigyti neskelbtų derybų būdu: „Leidžiama tokiu būdu parduoti produkcijos už 15 tūkst. eurų. Tai tikrai nėra didelė suma viešojo maitinimo įstaigai arba parduodančiam ūkininkui. Ji turėtų būti didesnė.“
Dėl ekologiško pieno realizavimo – viskas paprasčiau. Jį superka du šalyje veikiantys kooperatyvai. Dalis pieno parduodama užsienio perdirbėjams, nes Lietuvoje šio produkto vartojama mažai. Ekologiška mėsa dažniausiai įsilieja į prekybą įprastomis rinkos kainomis.
„Ekologinis ūkininkavimas yra gana sudėtingas užsiėmimas. Mes ne tik kuriame švarų produktą, tačiau tausojame kraštovaizdį, aplinkinius vandenis. Negalime daug ko naudoti – nieko neteršiame. Mums privaloma kokybiška sėjomaina – geriname dirvožemį.
Tuo pačiu Lietuvoje esame linkę taisykles taikyti stipriau nei nustato ES tvarkos, o klaidos brangiai kainuoja. Jei paprastas ūkininkas suklydo – pasitaisys. O mums už bet kokias klaidas gresia rimtos sankcijos. Panaudojai trąšų – grąžini sertifikatą ir išmokas. Mūsų ūkininkai iš tiesų yra tikri ekologijos fanatai“, – pastebi LEŪA vadovas.
Tiesa, M. Petkevičius minėtą priežiūrą vertina ne kaip valdišką griežtumą, o labai aiškią tvarką, kurios dėka vartotoją pasiekia tikrai kokybiški ekologiški produktai. Priežiūra ir stebėjimas – nuo sėklos iki patekimo pas vartotoją. Tai ne ekologinio ūkio bizūnas, o pagalba ūkiui neišsukti iš teisingo kelio. O vartotojui – teisėtai priklausanti kokybės garantija.
