Rinkos ekonomika diktuoja savo taisykles – ūkininkų produkcija dažniausiai iškeliauja įprastais patogesniais realizacijos keliais, tačiau trumpų maisto tiekimo grandinių idėja išlieka gyvybinga ir palaipsniui auganti. Ūkiai, ugdymo įstaigos ir visi kiti vartotojai yra suinteresuoti bendradarbiavimu, kurio galutinis rezultatas – šviežias bei kokybiškas maistas iš ūkininkų keliauja tiesiai ant vietos maitinimo įstaigų stalo. Specialiai sukurtoje svetainėje maistograndine.lt patalpinti šiame procese dalyvaujantys ūkiai, jų produkcija ir tie, kurie šiose grandinėse nuolat dalyvauja kaip pirkėjai – taip lengviau vieniems kitus rasti.
Brandintas sūris iš čiobrelių pieno
Kelionė prasidėjo nuo viešnagės ypatingame sūrių ūkyje „Varinis puodas“, įsikūrusiame atokiame Dzūkijos Kabelių kaime. Savo ūkyje svečius pasitiko vienas sūrinės įkūrėjų – Giedrius Tėvelis. Pavaišino trijų rūšių sūriais – visi jie natūraliai fermentuoti. Davė paragauti ir laisvai besiganančių ir čiobreliais mintančių karvių pieno – tokio niekur kitur, matyt, nėra. Laisvai besiganančios karvės – Dzūkijos išskirtinis bruožas. Augmenija menka, todėl kitaip karvės nepriėda. Galima sakyti, kad besiganydamos karvės minta kvapniomis vaistažolėmis. Todėl ir pienas tokio nuostabaus skonio.
Dieviškai skanu, todėl norisi, kad šių sūrių paragautų visas pasaulis. Tačiau gero – tik po truputį, nes tokie ūkiai paprastai turi savo ribas. Tuzinas karvių ir kasdienis sunkus darbas – tokia kasdienybė. Veiklos išplėtimas tokiam mažam ūkiui turi savų minusų – mažai darbo jėgos, o realizacija Kabelių kaime – tokia, kokia yra. Tai tradicinis dzūkiškas pasienio kaimas, apsuptas pušynų. Vos už kelių kilometrų – Baltarusija.
„Man sako – pastatyk šalia kelio kioską. Bet šiuo keliu per dieną pravažiuoja gal keturios mašinos. Aš neturiu laiko ir galimybių plėstis ir kitaip realizuoti produkciją“, – kalbėjo sūrininkas.
Ministro I. Hofmano išvada – jei norime panašios produkcijos maitinimo įstaigose, reikia pasukti galvą, kaip mes galime mažiems ūkiams ar įmonėms – kaip „Varinis puodas“ – padėti realizuoti produkciją. Šis galvos skausmas nuo ūkininkų ir gamintojų turėtų būti nuimtas.
Sūrių ūkis iš tiesų yra puikus pavyzdys, kaip vietoje pagaminta produkcija iš ūkininko rankų gali atsidurti ant mūsų stalo. Lieka pasidžiaugti, kad šių sūrių galima įsigyti ne tik Kabeliuose, bet ir Vilniuje, kitų didžiųjų miestų turgeliuose.
Nepamiršti savų!
Toliau kelionėje – visai kitokio masto reiškinys – kone labiausiai Lietuvoje iki galo sėkmingas trumpų maisto tiekimo grandinių pavyzdys – Lazdijų rajonas. Pirma stotelė – Ginto Cimakausko kalakutų ūkis. Tiesa, į paukštynų vidų patekti nebuvo galima dėl Europą persekiojančių pavojingų paukščių ligų.
Šis ūkininkas moka būti didelis ir mažas. Jis sėkmingai eksportuoja kalakutieną, prekiauja su didžiaisiais prekybos centrais, tačiau turi ir kelis prekybos vagonėlius, kuriais keliauja po Lietuvos turgelius.
Kitaip tariant – verslininkas G. Cimakauskas galėtų sėkmingai gyvuoti vien iš eksporto ir mėsos tiekimo į prekybos centrus, tačiau jis lygiagrečiai vysto ir mažesnes veiklas, kurios teikia naudą ne tik jam, bet ir Lazdijų, aplinkinių rajonų žmonėms.
Taip pat ūkininkas daug prisideda, kad jo produkcija pasiektų Lazdijų ugdymo įstaigas ir jų vaikus.
Vien kalakutienos mokiniams ir darželinukams nepakanka, todėl Lazdijų rajone veikiantis žemės ūkio kooperatyvas „Nemuno slėnio tradicijos“ vietos ugdymo įstaigoms teikia ir kitokią žemės ūkio produkciją.
Seirijų Zmuidzinavičiaus gimnazijos atstovai ypatingai džiaugiasi, kad jų auklėtiniai maitinasi sveikatai palankiais vietoje užaugintais produktais. Galima sakyti, kad ir finansiškai tokia maitinimo forma yra pasiteisinusi.
Kelionės dalyviai ir ministras taip pat susitiko su Lazdijų rajono mere Ausma Miškiniene, kuri jau penkerius metus itin skatina ugdymo įstaigas maitinti vaikus vietos ūkininkų pagaminta produkcija. Jos teigimu, toks pozityvus dabartinis rezultatas yra pasiektas visų trumposios maisto tiekimo grandinės dalyvių dėka.
Trumpos maisto tiekimo grandinės jau pasiteisina
Trumpos maisto tiekimo grandinės – tai nauda vartotojams ir svarbus žingsnis link tvaresnės bei sveikesnės maisto sistemos. Trumpesnis maisto kelias reiškia mažesnes transporto išlaidas ir mažesnį anglies dioksido išmetimą į aplinką. Rinkdamiesi šalies ūkininkų užaugintus produktus, gyventojai palaiko vietinius ūkius ir skatina regioninę ekonomiką.
Ministras I. Hofmanas akcentavo, kad trumpos tiekimo grandinės yra prioritetinis Vyriausybės tikslas ir uždavinys, siekiant Lietuvos ūkininkams sudaryti kuo palankesnes sąlygas parduoti produktus vartotojams tiesiogiai, be tarpininkų.
Ūkininkai kviečiami pasinaudoti parama. Plėtoti trumpas maisto tiekimo grandines skatina Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinė priemonė „Trumpos tiekimo grandinės“. Šios priemonės projektams iš viso numatyta 10 mln. eurų paramos lėšų.
Trumpa maisto tiekimo grandinė – tai galimybė įsigyti maisto produktų tiesiai iš Lietuvos ūkių. Mažiau tarpininkų – daugiau maistinių medžiagų ir skonio. Tai tiesioginis ryšys tarp produktų gamintojų ir vartotojų, kuriame nebelieka tarpininkų. Tai reiškia, kad produktai iš laukų keliauja tiesiai į mūsų lėkštes, o ne per daugybę sandėlių ir parduotuvių.
Šiuo metu veikia Viešųjų pirkimų įstatymo išlyga, leidžianti perkančiosioms organizacijoms paprasčiau (neskelbiamų derybų būdu) įsigyti žemės ūkio ir maisto produktų iš trumposios maisto tiekimo grandinės. Telieka tik drąsiau pasinaudoti taip sudarytomis sąlygomis ūkininkams ar kooperatyvams ir įsitraukti į viešuosius pirkimus.
