-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kooperatyvas dairosi į naują gamybos įrangą

Daugiau nei dešimtmetį veikiantis kooperatyvas „EKO Žemaitija“, gaminantis ne tik ekologišką pieno žaliavą, bet ir ekologiškus pieno produktus, dabar kruopščiai vertina ir skaičiuoja, kokios naujos įrangos reikės keliantis į naujas gamybos patalpas.
Sūriai
Sūriai / Partnerio nuotr.

Žemaičiai ketina siekti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) paramos pagal priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritįParama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Paraiškos pagal šią priemonę bus renkamos nuo šių metų birželio 1 d. iki liepos 31 d.

Įsirengė naujas patalpas

Laikinasis „EKO Žemaitijos“ vadovas Albinas Slavinskas pasakojo, kad kooperatyvas ilgai dirbo nedidelėse patalpose, kur padidinus pieno produktų gamybos apimtis pasidarė sunku net apsisukti.

„Turime nedidelį perdirbimo cechą, kuriame kasdien perdirbame iki tonos pieno. Čia laikinai dirbame, vis žadėjome keltis į naujas patalpas, bet užtrukome. Visokių bidonėlių tiek prisistatėme, kad praeiti jau sunku“, – šypsojosi žemaitis.

Naujos pieno perdirbimo cecho patalpos jau įrengtos, belieka įsigyti ir sumontuoti naują gamybos įrangą. Kooperatyvas pastatą susitvarkė savo lėšomis. Ir pieno gamintojų kooperatyvo vadovas, ir nariai viliasi, kad reikalingai įrangai įsigyti jiems pavyks gauti KPP paramą.

„Mums reikia naujo pieno pasterizatoriaus, separatoriaus, siurblio, kad nereikėtų kibirais pieno semti, naujų linijų ir kitos įrangos. Tikimės, kad galėsime daugiau gaminti pieno produktų, todėl pirksime didesnio gamybinio pajėgumo įrangą. Dabar mums svarbiausia viską gerai susiskaičiuoti“, – sakė A. Slavinskas.

Investuos pagal išgales

Pagal minėtą KPP priemonės veiklos sritį teikiamos paramos intensyvumas negali viršyti 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Tačiau yra išimtis ekologiškų žemės ūkio produktų gamintojams ir pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams. Jiems paramos intensyvumas gali siekti iki 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Kooperatyvas „EKO Žemaitija“ atitinka abi sąlygas, tad jeigu žemaičių projektas bus pripažintas tinkamu finansuoti, jiems turėtų būti kompensuota pusė patirtų išlaidų. „Planuojame patys investuoti 100 tūkstančių eurų ir tiek pat gauti paramos. Tai mums būtų didelis palengvinimas. Pagal tą priemonę galima būtų gauti žymiai daugiau paramos, bet tokiu atveju ir mums patiems reikėtų daugiau prisidėti. Tiek nepatemptume“, – aiškino laikinasis kooperatyvo vadovas.

Minėtos KPP priemonės įgyvendinimo taisyklėse numatyta, kad didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti iki 400 tūkst. eurų, o per visą 2014–2020 m. paramos laikotarpį – iki 3 mln. eurų.

Partnerio nuotr./Įranga
Partnerio nuotr./Įranga

Per šį paraiškų rinkimą projektams finansuoti numatyta skirti 10 mln. eurų.

Padidino gamybą

A.Slavinskas vylėsi, kad pavykus gauti KPP paramą ir įsikūrus naujose erdviose gamybos patalpose, galima bus išplėsti ekologiškų produktų rinką. Jis džiaugėsi, kad tokios produkcijos poreikis auga, todėl kooperatyvui daug drąsiau pasiryžti nemažoms investicijoms.

„Norėtume dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose ir ekologiškus pieno produktus tiekti mokiniams, darželinukams, ligoniams. Tokios patirties jau turime – prieš kurį laiką savo produkciją vežėme į Telšių ligoninę. Jaučiame, kad mūsų produkcijos reikia, mums skambina iš įvairių rajonų ir sako, kad norėtų mūsų skanaus pieno. Kai įsikursime kitose patalpose ir turėsime našesnę įrangą, galėsime dalyvauti konkursuose“, – pasakojo jis.

Kooperatyvui priklauso apie pusšimtis ekologinių pieno ūkių savininkų, kurie dabar kasdien pristato apie 25 tonas pieno. Didžiąją dalį žaliavos kooperatyvas parduoda pieno perdirbimo bendrovei ir apie toną perdirba patys. Žinoma, daug naudingiau yra parduoti pagamintus produktus, nei viena žaliavą, tačiau svarbu nustatyti tinkamas gamybos apimtis ir rasti rinkas.

„Kol perdirbdavome daug mažiau, naudos nebuvo. Produkcijos parduodavome mažiau, o gamybos sąnaudos panašios kaip ir esant didesniems pajėgumams. Kai sujudome ir pradėjome gaminti daugiau, išplėtėme rinkas, rezultatai pagerėjo“, – apie gamybos augimą pasakojo apie 20 pavadinimų produktus – nuo pieno ir sūrių iki lydyto sviesto ir žemaitiško kastinio – gaminančio kooperatyvo laikinasis vadovas.

Remia perdirbimą ir rinkodarą

Pretenduoti į šią paramą gali juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimu ir (arba) rinkodara. Remiamas ne tik pieno, bet ir mėsos, augalininkystės produkcijos, trečios kategorijos šalutinių gyvūninių produktų ir kitų Sutarties dėl ES veikimo I priede išvardytų produktų perdirbimas ir (arba) rinkodara. Parama skiriama ir vaisių, uogų, daržovių bei grybų perdirbimui ir (ar) rinkodarai bei jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimui.

Paramos lėšomis finansuojamos išlaidos, skirtos statinių statyboms, rekonstravimui ar kapitaliniam remontui, naujiems įrenginiams ir (arba) įrangai (įskaitant techniką) įsigyti.

Visą informaciją apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramą žemės ūkiui ir kaimui galite rasti: www.zum.lrv.lt ir www.ismanuskaimas.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius