„Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė teigia, kad šiemet oro salygos žemės ūkiui yra ypatingai permainingos: „Tik liaudiškas posakis: jei ne tas, tai anas. Vienur laukus tenka džiovinti, kitur – voluoti, nes per sausa. Krituliai pasiskirstė labai netolygiai. O pastaruoju metu visiškai nebuvo šilumos.“
Žiemkenčiai laukia šilto lietaus
Kaip šiemet startavo žiemkenčių sezonas? Specialistai tvirtina, kad kai kur žiemkenčių javų sėja baigiasi tik pastarosiomis dienomis. Ūkininkai iki paskutinės dienos laukė, kol pradžius užmirkusios dirvos, kol pradės mažėti kenkėjų kurie platina pavojingus virusus, sumigs pavojingi virusai. Ilgokai laukė, kol atšils ir iškris šilto lietaus. To labai reikia prieš ateinant šalčiams. Šiluma, šviesa ir lietus padeda pasėliams stipriau krūmytis, prikaupti maisto medžiagų.
„Kai kuriuose šalies regionuose neseniai dar buvo sėjami žiemkenčiai. Dažniausiai taip vadiname žieminius javus. Nuo seno įprasta – rapsų žiemkenčiais nevadiname, nors ir jie žiemoja. Pastarosiomis dienomis dirvos gerokai pradžiūvo, todėl buvo geros sąlygos įterpti sėklą į dirvą. Tačiau gerokai trūko šilumos“, – pasakoja agrotechnologijų žinovė G. Pšibišauskienė.
Šio rudens oro ir dirvožemio sąlygos iš tiesų pasižymėjo savotišku dviveidiškumu. Rodos, jau viskas gerai, tačiau trūksta vieno ar kito elemento. Panašu, jog iki spalio galo pagaliau šiek tiek sušils ir palis. Kai kurie pasėti javai dėl šalto oro negalėjo sudygti beveik dvi ar tris savaites.
Tiesa, specialistė ramina – javai vis tiek sudygs. Dėl šviesos trūkumo jie gali būti ne tokie žali. Be šilumos – šiek tiek lėčiau augantys. Svarbiausia, kad lietus neužplaktų dirvos – tuomet pasėliai gali supūti ir nesudygę: „Dabar ūkininkai tikrai patyrę ir žino, ką daryti. Jei per sausa – šiek tiek privoluoja pasėlius. Tai priglaudžia drėgmę prie sėklos. Įdomiausia yra tai, kad šiemet viename lauko gale gali būti per sausa, o kitame – šlapia.“
Svarbu prieš žiemą gerai „pavalgyti“
Kokie svarbiausi darbai ūkyje rudenį, kad žiemkenčiai sėkmingai peržiemotų? Pašnekovė primena, kad reikia tinkamai pasiruošti žemę, nupurkšti herbicidais nuo agresyvių piktžolių, pamaitinti, kad ūgliai sukauptų tinkama maisto medžiagų kiekį, o ypač nestokotų cukrų.
Rapsai buvo pasėti dar rugpjūtį. Jiems rudenį taip pat atliekami herbicidiniai ir fungicidiniai purškimai, maitinimas įvairiomis medžiagomis, tręšimai.
„Visa tai labai svarbu tam, kad augalai sėkmingai peržiemotų. Tiesa, javų pakantumas šalčiui iš esmės daugiausiai priklauso nuo veislės. Kuo ji žiemkentiškesnė, tuo didesnius šalčius išgyvena. Ši savybė šiek tiek prasilenkia su derlingumu. Vyksta savotiška loterija – turi pasirinkti pakankamai atsparią šalčiui veislę, tačiau tuo pačiu nori, kad derlius būtų kuo didesnis. Štai kodėl ūkininkai dažnai tikisi nors šiek tiek šiltesnės žiemos – ne šaltesnės už daugiametį vidurkį“, – atskleidė specialistė.
Gamta prailgino darbų laiką
Šiemetinis ruduo savotiškas. Oro sąlygos ūkininkams visus darbus ištempė laike – nutolino vieną veiksmų etapą nuo kito. O pastarosiomis savaitėmis kai kuriuos ūkininkus vertė dirbti net naktimis. Netolygūs krituliai kartais paskirstė taip, jog viename lauke jau viskas sudygę, o kitame neįmanoma pradėti sėjos.
„Tai reiškia, kad kai kurie darbavosi iki trečios valandos nakties. Anksčiau buvo per šlapia, o vėliau – bus per mažai šviesos. Iki spalio pirmos dekados pabaigos žiemkenčių sėja žūt būt turi būti baigta. Todėl kai kuriems teko naktinėti. Yra ir tokių, kuriems darbai verčiasi į antrą spalio pusę: sėja kviečius po kukurūzų arba cukrinių runkelių“, – pažymėjo specialistė.
Žieminiai rapsai ūkininkams kelia žymiai mažiau rūpesčių. Šio augalo genetika tokia – rudenį gali būti ir gerokai užvargę, tačiau pavasarį atsigaus ir duos suplanuotą dešimties tonų iš hektaro derlių. Iš šio rudens neįmanoma nustatyti, koks bus tikrasis derlius. Kartais dėl per didelių šalnų arba kitų pavasario veiksnių derlius gali ir sumažėti perpus, tačiau tokiems pokyčiams ruduo įtakos gali ir neturėti.
„Apie javų būsimą derlių taip pat nieko konkretaus negalima pasakyti. Dabar svarbiausias dalykas, kad jie gerai sudygtų ir nesupūtų. To jiems ir palinkėkime. Panašu, kad vakarėjantys vėjai atpučia tam palankią šilumą. Ji padės tvirčiau sudygti ir krūmytis. Rudens etapas bus įveiktas, tačiau jokių prognozių būti negali“, – konstatavo agrotechnologijų plėtros vadovė.
Nors jokių prognozių ateičiai G. Pšibišauskienė nedalijo, tačiau patarė rudens laikmečio darbų neignoruoti: „Reikia stebėti kiekvieną dirvos lopinėlį atskirai. Jei javai labai lėtai dygsta, būtina panaudoti dirvinius herbicidus, kad piktžolės laukuose neuždominuotų. pasėlių. Reikėtų nepamiršti pasėliams duoti maisto medžiagų. Manganas padeda sukaupti daugiau cukraus. Taip pat reikia boro preparatų. Nepamirškime ir augimo reguliatorių, kad pasėliai sudygtų kuo tolygiau.“
Jei jau tinkamai atlikome visus rudens darbus, belieka tikėtis, kad žiema neatneš neįprastai didelių speigų ar gausių kritulių bei staigių atodrėkių. Jei pasėtos tokios veislės, kurios per žiemą vegetuoja, speigai ar gausi sniego danga atodrėkio metu, gali būti kenksmingi. Jau nuo ankstaus pavasario lauks nauji svarbūs darbai, kurie turės įtakos būsimam derliui.
