Daugiau nei 250 veislių įvairiausio skonio pomidorų, 77 skirtingų rūšių, spalvų ir formų bazilikų, dar įvairių paprikų, čili pipirų, prieskoninių žolelių – tokiu asortimentu stebina nedidelis šeimos ūkis „50 arų darbo ir džiaugsmo“, įsikūręs Kėdainių rajone.
„Mūsų daržovės ir prieskoninės žolelės virsta skaniais pagardais ir padažais. Gaminame tik iš to, ką patys užauginame. Šiemet sukūrėme per 50 skirtingų rūšių produktų“, – sako ūkio įkūrėja Eglė Valuckaitė-Stašauskienė.
Kaip ir rodo ūkio pavadinimas, daržovės ir prieskoniai auginami vos 50-yje arų. Tačiau mažas plotas visiškai nereiškia mažų užmojų. Šeima savo pavyzdžiu įrodė, kad netgi toks plotu nedidelis ūkis gali kurti aukštą pridėtinę vertę, išskirtinius produktus ir užsitikrinti pragyvenimą. Eglė patikina, kad prie sėkmės labai prisidėjo ir ūkininkams skiriama Europos Sąjungos parama.
„Pastaraisiais metais mums net du kartus pavyko pasinaudoti smulkiesiems ūkiams skiriama parama. 2023-aisiais investavome į daržininkystę – įsigijome naują modernų šiltnamį, motobloką su kitais padargais žemei įdirbti, įrengėme vandens gręžinį. Kitąmet, 2024-aisiais, investicijas skyrėme perdirbimo cecheliui: pirkome naują pramoninio tipo džiovyklę, malūną prieskoniams malti ir kitos daržovių bei prieskoninių augalų perdirbimui reikalingos įrangos“, – pasakoja Eglė, pasidžiaugdama, kad parama padengė praktiškai visas investicijas, savų lėšų pridėti reikėjo labai nedaug.
Su parama atliktos investicijos nedideliam šeimos ūkiui padėjo užtikrinti geresnes daržovių ir prieskonių auginimo sąlygas, palengvino ir paspartino darbus perdirbimo ceche. „Dabar galime užsiauginti daugiau daržovių ir prieskoninių augalų ir didesnį jų kiekį perdirbti. Gausus asortimentas ir yra tokių mažų, kaip mūsų, ūkių išskirtinumas ir stiprybė. Džiaugiamės, kad galime iš jo pragyventi“, – atvirauja pašnekovė.
E. Valuckaitė-Stašauskienė ragina ir kitus nedidelių ūkių savininkus neišsigąsti nustatytų taisyklių ir kreiptis paramos. Jos patirtis rodo, kad viskas įveikiama ir įgyvendinama.
„Visada skatinu ir kitus ūkininkus – eikite, darykite, naudokitės teikiamos paramos galimybėmis. Esu ne visam kolegai padėjusi, pamokiusi, ir visiems pavyko sėkmingai projektus įgyvendinti, – sako ūkininkė. – Net neabejoju, kad savo jėgomis tikrai nebūtume turėję to, ką turime dabar, padedami ES paramos. Tai didžiulė paskata į priekį. Paramos dėka ne tik palengvinome sau darbą, bet ir turėjome galimybę iki nulio sunaudoti užaugintas daržoves jas perdirbant.“
Vėl renkamos paraiškos
Smulkieji ūkininkai šiuo metu vėl gali teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano paramos priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“. Paraiškos bus renkamos iki gruodžio 30 d.
Per visą Strateginio plano laikotarpį intervencinei priemonei ,,Labai smulkių ūkių plėtra“ skirta 15 mln. eurų. 2023 ir 2024 m. kvietimų metu skirta ir patvirtina parama sudaro 7,42 mln. Eur. Taigi per artimiausius metus dar bus galima panaudoti 7,58 mln. Eur (įskaitant 2025 m. kvietimo lėšas - 3,8 mln. Eur).
Pernykštis kvietimas pasinaudoti šia paramos priemone buvo labai populiarus, nes paraiškų buvo pateikta gerokai didesnei paramos sumai negu numatytoji 3,4 mln. eurų. Todėl tikimasi, kad ir pastarąjį kvietimą priemonė sudomins daug smulkiųjų ūkininkų.
Šios intervencinės priemonės tikslas – skatinti smulkių ūkių plėtrą.
Šios intervencinės priemonės tikslas – skatinti smulkių ūkių plėtrą, didinant jų orientavimąsi į rinką, skatinti bendradarbiavimą bei bendrų investicijų įsigijimą, daugiau dėmesio skiriant inovatyvių/pažangių technologijų diegimui ūkiuose.
Galima gauti nuo 25 iki 100 tūkstančių eurų
Jeigu paraišką teikia vienas ūkis, jis gali pretenduoti į 25 tūkst. Eur paramą. Be to, smulkieji ūkininkai skatinami bendradarbiauti ir paraiškas teikti kartu. Kai paraiška teikiama su vienu partneriu, galima gauti iki 50 tūkst. Eur; kai su dviem partneriais, – iki 75 tūkst. Eur, o kai su trimis ar daugiau partnerių, – iki 100 tūkst. Eur paramos.
Jeigu ūkininkas (fizinis asmuo) siekia paramos su parteriu, prieš pateikiant paraišką reikia pasirašyti jungtinės veiklos sutartį. Partnerystė gali būti sudaroma tik tarp veiklą vykdančių ūkininkų.
„Labai smulkūs ūkiai dėl jų mažo dydžio ir ribotų finansinių galimybių skatinami bendradarbiauti, įsigyjant investicijas, kurias bendrai naudotų savo ūkiuose, tokiu būdu turėtų lengvesnę prieigą prie technologiškai pažangių sprendimų. Taip teikiama parama galėtų pasinaudoti daugiau smulkių ūkių. Tikimės, kad tokia veiklos forma pasiteisins, partnerystė yra skatinama suteikiant atrankos balus, tad labai smulkius ūkius raginame bendradarbiauti“, – teigia Žilvinas Jasiulevičius, ŽŪM Paramos verslui skyriaus vyr. specialistas.
Paramos intensyvumas siekia iki 85 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (be PVM).
Paramos intensyvumas siekia iki 85 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (be PVM).
Remiami įvairūs smulkieji ūkiai
Į paramą gali pretenduoti įvairių sričių ūkiai: tiek užsiimantys pienine ar mėsine galvijininkyste, kiaulininkyste, tiek laikantys kitų rūšių gyvulius. Taip pat auginantys paukščius. Paramą gali gauti ir sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės, kitų augalininkystės šakų ūkiai.
Remiamos veiklos:
- žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant žemės ūkio produktų gamybą pripažinto žemės ūkio kooperatyvo savo narių valdose;
- žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą, taip pat pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimą ir realizavimą, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimą. Abiem atvejais neremiama veikla, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius.
Pasak Žilvino Jasiulevičiaus, vertinant pateiktas paraiškas, daugiausiai atrankos balų suteikiama, kuomet bendradarbiaujama (paramos paraiška teikiama su partneriu (-iais) arba paramos paraišką teikia pripažintas žemės ūkio kooperatyvas; kuomet vykdoma ekologinė gamyba; mišrios specializacijos ūkiui; kuomet investuojama į gamybinių procesų skaitmeninimo inovacijas. Balai taip pat suteikiami, kuomet vykdomas ūkyje pagamintų ar užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas; vykdoma gamyba pagal nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemos (NKP) reikalavimus.
Nustatytas ekonominis valdos dydis
Smulkusis ūkininkas, teikiantis paramos paraišką, nurodytą žemės ūkio veiklą turi vykdyti ne mažiau kaip 1 metus iki paraiškos pateikimo. Jo žemės ūkio valdos ekonominis dydis (VED) paraiškos teikimo metu turi būti ne mažesnis kaip 8 tūkst. Eur ir ne didesnis kaip 16 tūkst. Eur.
Kai paraiška teikiama su partneriu (-iais), pareiškėjo ir kiekvieno partnerio VED turėtų būti ne mažesnis kaip 4 tūkst. Eur ir ne didesnis kaip 16 tūkst. Eur. VED minimalių reikšmių reikalavimus būtina išlaikyti iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos.
Galima įsigyti augalų, technikos, įrangos, statybinių medžiagų, statyti šiltnamius...
Paramos lėšas smulkieji ūkininkai gali panaudoti įsigyti naujai žemės ūkio technikai ir žemės ūkio įrangai, naujiems technologiniams įrengimams, skirtiems pirminiams žemės ūkio produktams apdoroti ir (arba) perdirbti ir (arba) paruošti realizacijai.
Į tinkamų finansuoti išlaidų kategoriją tai pat įeina daugiamečių augalų įsigijimas ir jų sodinimo darbai (rangos būdu);
- būtinų pastatų ir (arba) statinių nauja statyba, rekonstravimas ar kapitalinis remontas, įskaitant šiltnamių statybą;
- naujos statybinės medžiagos, įskaitant žemės ūkio sektoriaus reikalingų medžiagų įsigijimą (pvz.: agrodanga, šiltnamių plėvelės ir pan.);
- infrastruktūra valdoje, jei ji susijusi su žemės ūkio sektoriaus žemės ūkio produktų gamyba ir (arba) apdorojimu, ir (arba) perdirbimu ir paruošimu realizacijai (privažiavimo prie sklypo, kuriame įgyvendinamas projektas, apšvietimo įrengimas, vandens tiekimo (įskaitant vandens gręžinį) ir laistymo / drėkinimo sistemų įrengimo ir nuotekų šalinimo sistemos įrengimo ir (ar) sutvarkymo išlaidos;
- nauja kompiuterinė ir programinė įranga, susijusi su įsigyjamos įrangos ar technologinio proceso valdymu;
- bendrosios išlaidos (paraiškos rengimo paslaugos, kt.).
Kaip pastebi ŽŪM, parama besinaudojantys ūkiai dažniausiai įsigyja žemės ūkio technikos ir įrangos, daugiausia besikreipiančių – tai augalininkyste bei keliomis žemės ūkio veiklomis užsiimantys (mišrūs) ūkiai.
