„Baigęs mokslus išvažiavau į užsienį ir ten praleidau daugiau nei 4 metus, tačiau nusilpus tėčio sveikatai ir prireikus net operacijos, teko grįžti į Lietuvą ir perimti ūkį“, – ūkininkavimo pradžią prisimena A.Pocius. Atsiradus paramoms jauniems ūkininkams pašnekovas sako perėmęs ūkį ir nuo 2011 metų tapęs šių valdų savininku.
Pirmieji darbai – su tėčio pagalba
Dirbamos žemės, anot ūkininko, iš pradžių buvo vos 55 ha, tačiau vėliau ją pavyko išplėsti iki 150 ha: „Esu patenkintas, kad turiu tiek žemės, stengiuosi ją išlaikyti, puoselėti, nes mūsų krašte yra didelė konkurencija ir daugybė ūkininkų.“
Atskleisdamas, kaip atrodė jo pirmoji diena ūkyje, A.Pocius juokauja: „Tėčiui padėdavau daug anksčiau nei pats pradėjau ūkininkauti, tad su žemės ūkio veikla jau buvau susipažinęs. Teko ir trąšų maišus nešioti, ir pilstyti, ir iš vagonų krauti. O diena, kai gavau ūkininko pažymėjimą, buvo pilna emocijų. Kaip šiandien prisimenu – džiaugiausi galėdamas vadintis ūkininku.“
Kiti investuoja į išvykas, keliones, o aš pirmiausia stengiuosi investuoti į žemės ūkio valdas ir techniką.
Ūkininkas atskleidžia, jog tėčio pagalbos ir konsultacijų vis tiek reikėjo, tad pirmieji darbai vyko kartu su juo. Vėliau sekė žinių gilinimas seminaruose, konferencijose bei renginiuose. O taip pat prie A.Pociaus prisijungė vienas samdomas darbuotojas. Anot ūkininko, dviese pasidaryti darbus yra žymiai lengviau ir paprasčiau, o kai reikia papildomų rankų, visuomet padeda giminės ir draugai.
Iš kurioziškų situacijų gelbėjanti partnerystė
„Kiti investuoja į išvykas, keliones, o aš pirmiausia stengiuosi investuoti į žemės ūkio valdas ir techniką, nes pats savo kailiu esu išbandęs seną rusišką techniką, su kuria dirbti yra be galo sudėtinga. Tad tokios technikos nesiūlyčiau net darbuotojui. Norisi sukurti komfortišką darbinę aplinką. Juk patogi, šiuolaikiška technika yra ne tik tvarkingesnė, bet ir ekonomiškesnė, o taip pat turi ir pagalbinių priemonių, kurios sutaupo laiko“, – šypsodamasis ūkininkas atskleidžia, kad pirmiausia reikia patogios darbo vietos, o tuomet bus galima pagyventi „dėl savęs“.
Tačiau kaip ir visur, kurioziškų situacijų taip pat būta ne vienos. „Visai neseniai nupurškiau visus laukus, toks laimingas buvau, kad darbą atlikau, tik staiga prisiminiau, jog vieną lauką pamiršau. Tačiau priemonių jau nebeturėjau, tad teko skambinti „Linas Agro“ – partneriui, kuris visada ištiesia pagalbos ranką“, – juokiasi ūkininkas.
Įmonė, anot A.Pociaus, reikšmingai prisideda prie sėkmingų darbų, o kartu su ūkininku yra 14 metų: „Labai džiaugiuosi šiuo šiltu bendradarbiavimu, nes visada žinau, kad jie man padės bet kokioje situacijoje, o ši partnerystė man, visų pirma, reiškia draugystę, tad tikiu, kad su jais bendradarbiausime dar daugybę metų“, – šypsosi ūkininkas.
