Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), reaguodama į tai, kad šiemet Europoje sparčiai plinta ne viena pavojinga gyvuliams liga, paankstino kvietimą pretenduoti į paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“.
Reaguoti tiksliai ir laiku
Martynas Puidokas, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas, primena, kad įvairių nekontroliuojamų reiškinių pastaruoju metu tik daugėja, o su tuo kovoti galima tik kartu susitelkus ir elgiantis profesionaliai: „Pavieniai ūkininkai mažai ką gali padaryti prieš siaučiančias ligas. Jei visi sutartinai investuos į biosaugos priemones, situaciją bus galima kontroliuoti. Bet kokiu atveju - parama ir valstybės įsikišimas šioje situacijoje labai svarbus ir reikalingas. Biosauga turi būti suinteresuoti ir paprasti vartotojai. Nesukontroliavus gaivalinių nelaimių gali sutrikti maisto gamybos ir tiekimo grandinės.“
M. Puidokas primena, kad valstybės dėmesys tokioje sudėtingoje situacijoje gali būti lemiamu. Jo manymu, ankstesnio afrikinio kiaulių maro metu išgyventi galėjo tik dideli kiaulių kompleksai: „Taip nutinka sudarius nelygiavertes sąlygas. Labai tikiuosi, kad dabar tai nenutiks su pieno ar galvijų sektoriumi.“
Vicepirmininkas pažymi, kad ekstremaliose situacijoje labai svarbi Žemės ūkio ministerijos specialistų kompetencija. Jo manymu, tai reiškia, kad valstybės politika neprisidengs Europos siūlomais sprendimų šablonais ir atsižvelgs į būtent mūsų krašto specifiką.
„Biosauga - tai priemonės, kuriomis tikrai verta pasirūpinti, net kai pavojus nekyla. Reikalavimai turi būti atitinkami pagal ūkio dydį. Mažuosius kiaulininkus būtent tai ir sunaikino. Šiandien svarbiausia į mums gresiančius iššūkius reaguoti teisingai ir kokybiškai. Pirmiausia kiekvienas turime saugotis patys - ūkininkai. Jei nuo kokios ligos ligos ar stichijos neįmanoma apsisaugoti specialiomis priemonėmis, tuomet visada dar lieka draudimas arba valstybės parama ekstremaliose situacijose“, – komentavo M. Puidokas.
Pašnekovas akcentuoja, kad biosauga efektyvi ir tais atvejais, kai ūkyje jau yra užkrėstų gyvūnų. Jei visos priemonės taikomos tiksliai ir laiku, reikšmingai sumažinami nuostoliai – mažiau užsikrečia gyvūnų ir išlaikoma produkcijos kokybė.
Parama biosaugai
Ministerija ragina teikti paraiškas pagal minėtą priemonę iki birželio 30 d. Atsižvelgiant į padidėjusią užkrečiamųjų ligų grėsmę šiam kvietimui skirta lėšų suma nuo 1 mln. eurų padidinta iki 2,6 mln. eurų. Siekdama suteikti daugiau galimybių, Žemės ūkio ministerija privalomą atrankos balų skaičių sumažino nuo 35 iki 20 balų.
Taip pat nuolat stebima situacija ir atnaujinama informacija dėl minėtų gyvulių ligų. Kartais tenka imtis ir drastiškų priemonių, kai paukštyne ar fermoje užfiksuojamas ligos židinys.
Kaip ūkininkai gali apsisaugoti nuo ligos patekimo į jų fermas ar paukštynus? ŽŪM informuoja, kad minėta intervencinė priemonė orientuota į pavojingų ūkinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų grėsmių mažinimą ir su tuo susijusias pasekmes.
Finansavimas skiriamas įvairių tipų aptvarams įrengti, pašarų apdorojimo įrangai, dezinfekciniams prietaisams įsigyti. Taip pat - priemonėms nuo įvairių ligas platinančių gyvūnų: graužikų, vabzdžių, paukščių ir kitų kenkėjų.
Numatoma finansuoti prie biosaugos prisidedančias priemones: ūkinius gyvūnus prižiūrinčių darbuotojų buitinių ir maitinimo patalpų, darbo aprangos plovimo ir džiovinimo įrangos įsigijimo išlaidas.
Skelbiama, kad paramos intensyvumas pagal šią priemonę siekia iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Pagrindinis reikalavimas – reikia parengti biologinės saugos planą. Norint pasinaudoti parama, ūkininkai privalo pateikti biologinio saugumo priemonių taikymo ir tam reikalingų investicijų planą, suderintą su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniu padaliniu ir atitinkantį visus reikalavimus.
Teikti paraiškas dėl investicijos į prevencinę veiklą gali ūkininkai, juridiniai asmenys, kurie užsiima žemės ūkio veikla ir valdoje pagamintų ar užaugintų žemės ūkio produktų apdorojimu, perdirbimu bei pateikimu rinkai.
Daugiau informacijos galite rasti nma.lt.
