Veiksmingą trumpąją maisto tiekimo grandinę sukūrė žemės ūkio kooperatinė bendrovė „BIO LEŪA“, vienijanti kelias dešimtis ekologinių ūkių. Įvairiausių juose gaminamų ekologiškų produktų, pradedant daržovėmis, kruopomis ir baigiant šviežia mėsa, kepiniais, pirkėjai gali įsigyti kooperatyvo įkurtoje parduotuvėje „Rupūs miltai“ Kaune, taip pat per interneto svetainę rupus.lt.
„Įkūrėme vertingo maisto namus tam, kad ekologiški produktai ir mūsų šalies ekologiniuose ūkiuose užauginta produkcija būtų parduodama pirmiausiai čia, Lietuvoje. Kad galėtume būti arčiau vieni kitų ir sutrumpintume maisto tiekimo grandį“, – portalui 15min sakė „BIO LEŪA“ direktorius ir ūkininkas Nikolajus Dubnikovas.
Negana to, kooperatyvas „BIO LEŪA“ yra vienas pirmųjų šalyje, pradėjęs tiesiogiai dirbti su ikimokyklinio ugdymo įstaigomis, joms tiekiant šviežius, ekologiniuose ūkiuose užaugintus ir pagamintus produktus. Šie gerieji kooperatyvo veiklos pavyzdžiai paskatino ir kitus žemės ūkio produktų gamintojus vystyti trumpąsias maisto tiekimo grandines.
Pasak „BIO LEŪA“ direktoriaus N. Dubnikovo, išvystyti tiesioginę prekybą kooperatyvui labai padėjo ir gautoji ES parama. Per praėjusį Lietuvos kaimo plėtros programos laikotarpį kooperatyvas dalyvavo bendradarbiavimo priemonėje, skatinančioje trumpųjų tiekimo grandinių vystymą ir teikė paraišką, kuri buvo patvirtinta. Gautoji 120 tūkst. eurų paramos suma buvo panaudota veiklos startui – investicijoms į mažmeninės prekybos ekologiškais produktais vystymą: kuriant fizinę ir internetinę parduotuves ir su tuo susijusioms išlaidoms kompensuoti.
„Ši parama mums buvo labai svarbi ir reikšminga. Be jos būtų buvę sudėtinga tiesioginę prekybą išvystyti. Mes esame ūkininkų kooperatyvas, jos nariai neturėjo tiek lėšų, kad galėtų jas investuoti į prekybą. Žemdirbių prioritetas yra gamyba. Todėl tik dėl paramos galėjome sukurti trumpiausią produktų kelią iš ūkininkų ūkių iki vartotojų stalo“, – įsitikinęs N. Dubnikovas.
„BIO LEŪA“ direktorius atskleidė, kad kooperatyvas vėl rengiasi teikti paraišką paramai trumposioms tiekimo grandinėms vystyti: „Kadangi tiekimo kaštai didėja, norint eiti į priekį, būtina investuoti į žmogiškuosius resursus, skaitmenizacijos procesus ir pan. Be to, matome, kad įvyko tam tikrų teigiamų pokyčių kooperatyvams Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano investicinės priemonės „Trumpos tiekimo grandinės“ įgyvendinimo taisyklėse. Tad mums vėl atsiranda galimybių dalyvauti ir tikėtis paramos.“
Laukiama paraiškų
Nacionalinė mokėjimo agentūra vėl laukia paraiškų dėl paramos kurti ir vystyti trumpąsias tiekimo grandines pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“.
Paraiškas galima teikti iki gruodžio 30 d. Šiam etapui skirta 5,4 mln. Eur paramos lėšų, iš kurių sostinės regiono projektams – ne daugiau kaip 2 mln. Eur. Per visą Strateginio plano laikotarpį šiai priemonei numatyta skirti 10 mln. eurų, tai beveik dvigubai daugiau negu buvo skirta praėjusiame programavimo laikotarpyje (5,5 mln. eurų). Kaip rodo statistika, kol kas panaudota labai nedidelė skirtos sumos dalis, taigi parengus projektą ir pateikus paraišką, galimybių gauti šią paramą dar daug.
Šios intervencinės priemonės tikslas – remti horizontalų ir vertikalų ūkio subjektų bendradarbiavimą, kuriant ir plėtojant trumpąsias žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandines.
„Trumpa tiekimo grandinė suprantama kaip riboto skaičiaus smulkiųjų ūkinės veiklos vykdytojų bendradarbiavimas žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo srityje, derinant transportavimo, platinimo, rinkodaros, reklamos, kokybės valdymo veiklą ir siekiant, kad tiekiami produktai greitai pasiektų vartotoją“, – paaiškina Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM)Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Nomeda Padvaiskaitė.
Remiama veikla – naujos arba jau veikiančios trumpos tiekimo grandinės nauja veikla ir (ar) plėtra. Pavyzdžiui, plečiamas asortimentas, pirkėjų ratas, ieškoma naujų pardavimų kanalų, taikoma daugiau produktų apdorojimo, perdirbimo, realizavimo būdų, apimant platesnę žemės ūkio ir maisto produktų asortimento pasiūlą, tiesioginio pardavimo skatinimą vietinėje rinkoje ir realizavimo tinklų (logistikos centrų) kūrimą.
Skatinant trumpąsias tiekimo grandines, ypač daug dėmesio skiriama skaitmeniniams sprendimams diegti.
Galimi pareiškėjai: ūkininkai, jų grupės. kooperatyvai, mažos ir vidutinės įmonės
Pagal priemonės taisykles, pareiškėjai gali būti tiek fiziniai asmenys, tiek ir juridinių asmenų grupė. Tad paramos gali kreiptis žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu užsiimantys ūkininkai, turintys įregistruotą ūkį. Taip pat privatūs juridiniai asmenys, kurie atitinka labai mažai, mažai ir vidutinei įmonei keliamus reikalavimus ir užsiima žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamybos, ir (ar) perdirbimo, ir (ar) rinkodaros, ir (ar) maisto produktų realizavimo (prekybos jais) veikla.
Parama būtų teikiama ir fizinių ar juridinių asmenų grupei, pavyzdžiui, žemės ūkio kooperatinei bendrovei ar kooperatinei bendrovei, užsiimančioms žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamybos ir (ar) apdorojimo, ir (ar) perdirbimo, ir (ar) rinkodaros, ir (ar) maisto produktų realizavimo (prekybos jais) veikla.
Į paramą gali pretenduoti ir viešieji juridiniai asmenys, kurie atitinka labai mažai, mažai ir vidutinei įmonei keliamus reikalavimus.
Trys paramos modeliai
Parama bus skiriama pagal tris modelius, atsižvelgiant numatytą veiklą:
- 1 modelis – tiesioginis žemės ūkio ir maisto produktų pardavimų skatinimas;
- 2 modelis – žemės ūkio ir maisto produktų pardavimų skatinimas, orientuotas į didesnės apimties realizavimą vietos lygmeniu (t. y. trumpa tiekimo grandinė vystoma kelių savivaldybių ar kelių pardavimo kanalų lygiu);
- 3 modelis – žemės ūkio ir maisto produktų realizavimo tinklų (logistikos centrų) kūrimas.
Trumpos tiekimo grandinės projektas turi būti įgyvendinamas kartu su projekto partneriu (-iais). Projekto partneriais laikomi visi trumpos grandinės projekto dalyviai, įskaitant tarpininką. Jei projektą įgyvendina fizinių ar juridinių asmenų grupė – pripažintas kooperatyvas, paramos paraišką jis teikia savarankiškai, bendradarbiaudamas su savo nariais.
Parama gali siekti iki 1,5 milijono eurų
Vienam projektui įgyvendinti gali būti skirta:
- iki 150 tūkst. Eur (be PVM) – įgyvendinant projektą pagal 1 paramos modelį;
- iki 250 tūkst. Eur (be PVM) – įgyvendinant projektą pagal 2 paramos modelį;
- įgyvendinant projektą pagal 3 paramos modelį: iki 700 tūkst. Eur (be PVM), naudojant esamos logistikos infrastruktūrą ilgalaikės nuomos, panaudos ar paslaugų sutarčių pagrindu (vienam projekto grandinės dalyviui gali būti suteikiama iki 200 tūkst. Eur suma); iki 1,5 mln. Eur (be PVM), vykdant statinio (-ių) statybą, rekonstravimą, kapitalinį remontą (vienam projekto grandinės dalyviui gali būti suteikiama iki 500 tūkst. Eur suma).
Paramos intensyvumas gali siekti nuo 60 iki 100 proc. Pavyzdžiui, projekto verslo plano įgyvendinimo išlaidoms finansuoti numatomas 60 proc. (įgyvendinimo taisyklėse nustatyti atvejai, kai intensyvumas gali būti didinamas iki 80 ir 85 proc.).
O projekto bendrosios, einamosios bendradarbiavimo, įgyvendinimo ir skatinamosios veiklos, susijusios su trumposios tiekimo grandinės plėtra, išlaidos būtų finansuojamos 100 proc.
„Svarbu žinoti, jog pareiškėjas ir (arba) partneris (-iai) gali dalyvauti tam tikrose kitose Strateginio plano intervencinėse priemonėse, tačiau paramos gavėjo, partnerių, susijusių įmonių, sutuoktinių didžiausia bendra gauta paramos suma 2023–2027 metų laikotarpiu pagal šią intervencinę priemonę negali viršyti 1,5 mln. Eur (be PVM) “, – įspėja N.Padvaiskaitė.
Atsižvelgiant į tai, pagal kokį paramos modelį vykdomas projektas, skiriasi jo kontrolės laikotarpis (t. y. laikotarpis nuo galutinio paramos išmokėjimo dienos, per kurį tikrinama, kaip paramos gavėjas laikosi projekte (paramos paraiškoje ir verslo plane) numatytų įsipareigojimų). Pagal 1 ir 2 paramos modelį projekto kontrolės laikotarpis yra 3 metai, o pagal 3 paramos modelį – 5 metai.
Daugiau informacijos galite rasti nma.lt.
