Nors teoriškai registruotų cheminių pesticidų sąrašas išlieka ilgas, praktikoje ūkininkų turimas efektyvių ir patikimų įrankių arsenalas pamažu siaurėja. Griežtėjantys Europos Sąjungos reikalavimai nuolat iš rinkos pašalina senas, patikrintas veikliąsias medžiagas, o naujų atsiranda lėtai.
Be to, ilgametis tų pačių produktų naudojimas lėmė, kad daugelis ligų sukėlėjų ir kenkėjų tapo jiems atsparūs, todėl net ir legalūs pesticidai ne visada duoda laukiamą rezultatą. Susidaro pavojingas vakuumas, kurį kartais bandoma užpildyti rizikingais sprendimais – griebiantis neaiškios kilmės, nelegalių produktų iš šešėlinės rinkos. Tačiau ar tai tikrai protinga išeitis?
Modernus mokslas siūlo kur kas saugesnį kelią – biologijos ir chemijos sinergiją, kuri leidžia pasiekti puikių rezultatų dirbant efektyviau ir tvariau.
Nematomos grėsmės: kas slepiasi po „biologinės apsaugos“ sąvoka?
Prieš kalbant apie sinergiją, svarbu suprasti, kas yra biologinės augalų apsaugos priemonės. Dažnai jos visos bendrai vadinamos biopesticidais – tai plati grupė produktų, kurių veikimas paremtas natūraliais gamtos mechanizmais.
Pavyzdžiui, biofungicidai (kovai su grybinėmis ligomis) ar bioinsekticidai (kovai su vabzdžiais kenkėjais) dažnai yra sudaryti iš specifinių mikroorganizmų (bakterijų ar grybų), kurie natūraliai konkuruoja su augalų ligų sukėlėjais, juos parazituoja arba išskiria medžiagas, slopinančias jų vystymąsi.
Kitos biologinės priemonės, tokios kaip augaliniai ekstraktai, gali atbaidyti kenkėjus arba sutrikdyti jų mitybos ciklą. Dar viena svarbi grupė – biostimuliantai, kurie tiesiogiai neveikia patogenų, bet stiprina paties augalo imuninę sistemą ir gebėjimą apsiginti.
Kaip pabrėžia Tarptautinės biokontrolės gamintojų asociacijos (IBMA) ekspertai, „biologinė kontrolė, įskaitant biopesticidus ir biostimuliantus, yra neatsiejama integruotos augalų apsaugos dalis, padedanti kurti atsparias ir tvarias agroekosistemas“.
Priešai ar partneriai? Išnaudojant chemijos ir biologijos sinergiją
Daugelį metų įprastinis ir ekologinis ūkininkavimas buvo tarsi dvi atskiros stovyklos. Tačiau šiandien vis daugiau pažangių ūkininkų ir mokslininkų supranta, kad didžiausia nauda slypi ne aklame vieno ar kito metodo pasirinkime, o protingame jų derinyje. Užuot laikius biologines ir chemines priemones priešais, galima jas paversti partneriais, veikiančiais sinergiškai.
Kaip tai veikia praktiškai? Įsivaizduokime, kad augalas, paveiktas biofungicido (pavyzdžiui, naudingųjų bakterijų), jau yra sustiprinęs savo gynybines reakcijas, o ligos sukėlėjų populiacija – susilpnėjusi. Tokiu atveju, net ir mažesnė cheminio fungicido norma gali duoti puikų efektą, kurio anksčiau nebūtų pavykę pasiekti. Arba atvirkščiai, po cheminio purškimo panaudoti biostimuliantai ar mikrobiologiniai preparatai gali padėti augalui greičiau atsigauti po patirto streso ir atkurti naudingąją lapų mikroflorą.
„Integruotų programų, kurios apima tiek biologinius, tiek cheminius produktus, ateitis yra labai šviesi, nes jos leidžia pasiekti geresnį efektyvumą, valdyti atsparumo riziką ir sumažinti bendrą poveikį aplinkai“, – teigiama vienoje iš specializuoto žemės ūkio technologijų leidinio „New Ag International“ apžvalgų, skirtų augalų apsaugai.
Sėkmės receptas: lemiamas priedų vaidmuo
Norint, kad ši sinergija veiktų, itin svarbus tampa dar vienas moderniosios agronomijos elementas – priedai, arba adjuvantai. Tai specializuotos medžiagos, kurios pačios tiesiogiai neveikia ligų ar kenkėjų, bet gali ženkliai pagerinti tiek cheminių, tiek biologinių produktų efektyvumą.
Pavyzdžiui, paviršiaus aktyviosios medžiagos (PAM) sumažina purškiamo tirpalo lašelių paviršiaus įtemptį, leisdamos jiems geriau padengti lapo paviršių, o ne tiesiog nutekėti. Kiti priedai padeda tirpalui geriau prilipti prie lapo, apsaugo nuo nuoplovio lietaus metu arba padeda veikliosioms medžiagoms lengviau prasiskverbti pro apsauginį augalo vaškinį sluoksnį.
Kaip pažymi ekspertai, teisingai parinktas adjuvantas gali padidinti pesticido efektyvumą 20–30 procentų ar net daugiau, o tai reiškia mažesnes normas ir mažesnes išlaidas.
Būtent čia atsiskleidžia Lietuvos biotechnologijų įmonių potencialas. Mūsų inovatyvios bendrovės, remdamosi savo mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros centruose kaupiama patirtimi, ne tik kuria pačius mikrobiologinius produktus ar biostimuliantus, bet ir skiria didelį dėmesį specializuotų priedų bei paviršiaus aktyviųjų medžiagų kūrimui. Jos siūlo sprendimus, kurie padeda sukurti stabilius ir efektyvius įvairių produktų mišinius purkštuve, taip užtikrinant, kad tiek biologinės, tiek cheminės priemonės atskleistų visą savo potencialą.
Mažėjantis cheminių pesticidų pasirinkimas ir augantis patogenų atsparumas yra realybė, su kuria susiduria šiuolaikinis žemės ūkis. Tačiau sprendimų ieškojimas nelegalioje rinkoje – tai kelias į dar didesnes problemas: neaiškų poveikį derliui, pavojų gamtai bei žmogaus sveikatai ir didžiules finansines rizikas.
Kur kas protingesnis ir perspektyvesnis kelias – gilintis į integruotas augalų apsaugos strategijas, derinti patikrintas chemines priemones su inovatyviais biologiniais produktais ir nepamiršti priedų, kurie visą šį kompleksą paverčia darniai veikiančia sistema.
