Esant tokioms sąlygoms, patyrę žemdirbiai puikiai žino agrotechnikos abėcėlę. Tačiau klimato kaita vis dažniau įsuka pašėlusį stichijų šokį, paversdama vasarą tikru išbandymu, kurio metu tenka griebtis „Plano B“ alinančiai sausrai arba „Plano C“ ilgalaikėms liūtims. Kaip pasiruošti šiems kraštutinumams ir kokie modernūs įrankiai gali tapti gelbėjimosi ratu?
Planas B: Kai saulė tampa priešu – strategijos alinančiai sausrai
Užsitęsusi sausra, ypač lydima kaitros, augalams tampa tikru išgyvenimo testu. Vandens stygius lėtina ar net stabdo augimą, menkina fotosintezės efektyvumą, o galiausiai negailestingai kerta per derlių ir jo kokybę. Kaip teigiama Europos Sąjungos institucijų ataskaitose, nuostoliai dėl sausrų Europoje jau dabar siekia milijardus eurų per metus ir, prognozuojama, ateityje tik didės, jei nebus imtasi efektyvių prisitaikymo priemonių.
Svarbiausias ilgalaikis ginklas kovoje su sausra – sveikas ir gyvybingas dirvožemis. Kuo daugiau jame organinių medžiagų, tuo geresnė jo struktūra ir gebėjimas sugerti bei išlaikyti drėgmę tarsi kempinei. Tausojanti žemdirbystė, beariminės technologijos, tarpinių pasėlių auginimas ir mulčiavimas – visa tai padeda kaupti kiekvieną vertingą vandens lašą.
Tačiau kai gamta rodo savo griežtą charakterį, į pagalbą ateina moderniosios biotechnologijos ir kiti inovatyvūs sprendimai. Įvairūs biostimuliantai, kurių sudėtyje yra jūros dumblių ekstraktų, aminorūgščių ar specifinių mikroorganizmų, padeda augalams fiziologiškai geriau pakelti vandens stygių. Jie skatina gilesnių ir tankesnių šaknų sistemų vystymąsi, leidžiančių pasiekti drėgmę iš gilesnių dirvos sluoksnių.
Taip pat šios priemonės gali didinti ląstelių osmotinį slėgį, padėti reguliuoti žiotelių veiklą ir aktyvuoti augalo vidinius apsaugos mechanizmus nuo dehidratacijos. Kaip tarptautiniuose mokslo leidiniuose pažymi augalų fiziologijos ekspertai, tam tikri mikroorganizmai netgi geba dirvožemyje aplink šaknis sukurti palankesnį mikroklimatą, išskirdami medžiagas, surišančias vandens molekules.
Ne mažiau svarbus ir atsparių sausrai veislių pasirinkimas. Tokias veisles kuriant, pasaulyje vis dažniau pasitelkiamos naujausios genomo technikos, o Europos Sąjungoje šios krypties plėtra siejama su artėjančiais teisinio reguliavimo pokyčiais, kurie turėtų palengvinti inovatyvių sprendimų patekimą į rinką.
O agrodronai su multispektrinėmis kameromis tampa nepamainomais pagalbininkais anksti identifikuojant pirmuosius sausros streso požymius laukuose, leidžiant laiku priimti sprendimus dėl papildomų agropriemonių ar tiksliojo laistymo, jei tokia galimybė yra.
Planas C: Kai lietaus per daug – kaip išgelbėti derlių nuo skendimo?
Kitas kraštutinumas, ne mažiau pavojingas nei sausra, – tai ilgalaikės, intensyvios liūtys, po kurių laukai virsta klampynėmis ar net telkšančiomis balomis. Perteklinė drėgmė dirvožemyje išstumia orą, todėl augalų šaknys pradeda dusti dėl deguonies trūkumo. Sutrinka maisto medžiagų įsisavinimas, išplaunamos trąšos, o šlapioje ir šiltoje aplinkoje itin greitai plinta įvairios grybinės ir bakterinės ligos, ypač šaknų puviniai. Galiausiai, derlius gali būti tiesiog prarastas.
Kaip sušvelninti perteklinės drėgmės žalą? Pirmiausia, būtina rūpintis gera dirvožemio struktūra ir drenažu. Sveikas, purus dirvožemis yra laidesnis vandeniui ir greičiau atsikrato jo pertekliaus. Tam vėlgi pasitarnauja organinės medžiagos ir tausojantis žemės dirbimas. Funkcionuojančios melioracijos sistemos taip pat yra gyvybiškai svarbios regionuose, linkusiuose į užmirkimą.
Biotechnologiniai sprendimai čia taip pat siūlo pagalbą. Specifiniai mikrobiologiniai preparatai gali padėti palaikyti ar atkurti palankią dirvožemio aeraciją net ir esant didesnei drėgmei, skatinti organinių liekanų skaidymąsi ir neleisti susidaryti toksinėms medžiagoms anaerobinėmis sąlygomis.
Biostimuliantai padeda augalams greičiau atsigauti po patirto deguonies bado streso, stimuliuoti pažeistų šaknų regeneraciją ir stiprinti bendrą imunitetą, kad augalai būtų atsparesni drėgnoje aplinkoje plintančioms ligoms.
O agrodronai šiuo atveju gali būti nepamainomi greitai ir tiksliai įvertinant užmirkusius lauko plotus, žalos mastą ir netgi atlikti tikslųjį purškimą fungicidais ar kitomis reikalingomis priemonėmis ten, kur įvažiuoti su įprasta technika būtų neįmanoma ar pernelyg žalinga dirvožemiui.
Lietuvos ūkiai ir proaktyvus požiūris: ne laukti, o ruoštis
Lietuvos ūkininkai, per ilgus metus sukaupę vertingos patirties ir vis dažniau susidurdami su klimato įnoriais, puikiai supranta, kad pasyvus laukimas gali brangiai kainuoti. Todėl domėjimasis dirvožemio sveikatą gerinančiomis praktikomis, atsparesnių veislių paieška ir modernių technologijų, įskaitant biologinius produktus bei dronus, diegimas tampa ne išimtimi, o pažangaus ūkio kasdienybe.
Džiugu, kad ir Lietuvos mokslo bei verslo sektorius siūlo vis daugiau inovatyvių sprendimų, pritaikytų būtent mūsų šalies sąlygoms ir padedančių žemdirbiams tvirčiau jaustis nenuspėjamų orų akivaizdoje.
Nors vasaros orų pokerio baigties nuspėti neįmanoma, turėdami aiškius veiksmų planus skirtingiems scenarijams ir pasitelkdami visą šiuolaikinių agronominių bei biotechnologinių žinių arsenalą, ūkininkai gali ženkliai sumažinti rizikas. Tegul ši vasara lepina „Plano A“ orais, o jei vis dėlto prireiktų – ne bėda, juk sumanus ūkininkas savo strategijų rinkinyje visada turi ir stiprius kozirius B bei C.
