Pasak Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovo Vladimiro Jankoito, šiuo metu rinkoje susiklosčiusi situacija, kai beveik du trečdaliai automobilių pardavėjų nevykdo teisės aktuose numatytos pareigos organizuoti ir finansuoti automobilių tvarkymo sistemą, teigiama pranešime žiniasklaidai.
„Metalo turinčios automobilių atliekos, pavyzdžiui, kėbulai, sparnai, filtrai ar akumuliatoriai, turi teigiamą vertę rinkoje ir problemų dėl šių atliekų tvarkymo beveik nėra. Tačiau neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų, prie kurių priskiriamas ne tik automobilių plastikas, bet ir panaudota alyva, užterštos pašluostės, guma, stiklas, kėbulas ir salono dalys, surinkimas ir tvarkymas kainuoja“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovas Alfredas Skinulis.
Pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktus, 95 proc. eksploatuoti netinkamų transporto priemonių dalių turi būti panaudotos pakartotinai arba perdirbtos. Netinkami naudojimui automobiliai turi būti nugabenti tik į apdorojimo įmones, atitinkančias teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2016 metais buvo surinkta 32,3 tūkst. tonų eksploatuoti netinkamų automobilių, o apdorojimui (naudojimui ar šalinimui) buvo paruošta 31,2 tūkst. tonų.
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija skaičiuoja, kad Lietuvoje kasmet išardoma apie 50–60 tūkst. tonų senų automobilių.
„Automobilių plastiko atliekos susmulkinamos ir panaudojamos kitų gaminių gamybai ar energijai išgauti. Iš Lietuvos susmulkinto plastiko atliekos išvežamos į užsienį“, – komentuoja bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.
Apie 30 proc. atliekų (15–20 tūkst. tonų) yra rinkoje vertės neturinčios plastiko ir kitos automobilių dalys, kurios dėl transporto priemonių importuotojų nustatytų pareigų ir užduočių nevykdymo neišvengiamai patenka į buitinių atliekų sąvartynus, aplinką ir ją teršia. Kartais šios atliekos tiesiog deginamos.
