2025 metai įpusėjo ir panašu, kad tiek šalyje, tiek už sienos vykstantys įvykiai neigiamos įtakos Lietuvos transporto rinkai neturi. Atvirkščiai – antrasis šių metų ketvirtis transporto rinkoje išlaiko pozityvią natą.
Sandorių kiekiai toliau auga, apyvarta didėja, o kainos – mažėja. Tiesa, tik naujų automobilių sektoriuje. Naudotų transporto priemonių kainos šiek tiek ūgtelėjo. O naujų automobilių rinka jau antrą ketvirtį iš eilės auga nesustabdomu tempu. Panašu, kad 2025-ieji – naujų automobilių metai. Bet apie viską nuo pradžių.
Iš viso per antrąjį 2025 metų ketvirtį Lietuvoje buvo sudaryti 94,4 tūkst. lengvųjų automobilių sandorių. Tai – 6,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Šalyje toliau matomas stabilus sandorių kiekio augimas.
Lietuvoje jau registruotų automobilių sandorių kiekis antrą ketvirtį siekia 54,2 tūkst. vnt., o į šalį pirmą kartą įvežtų – 27,3 tūkst. vnt. Abu sektoriai rodo nedidelį augimą – atitinkamai 2,4 ir 1,8 proc.
Na, o naujų automobilių rinka šį ketvirtį šovė į viršų – nuo 9 tūkst. sutarčių prieš metus iki 13 tūkst. per ketvirtį. Ketvirčio augimas siekia 44 proc., balandžio mėnesį atskirai – net 47 proc. „Daugiausiai augimas buvo dėl juridinių asmenų automobilių įsigijimų, o fiziniai asmenys tam įtakos turėjo kiek mažiau. Tą rodo ir mūsų (Swedbank) finansavimo duomenys – fizinių asmenų kreipimasis dėl lizingo pastaraisiais mėnesiais yra kiek išaugęs, bet tikrai ne tokiais tempais, kokiais yra fiksuojami automobilių pardavimai“, – teigia „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.
Įmonės „Autojuta“ pardavimų vadovas Jonas Kateiva patvirtino tą patį, tik patikslino, kad didelė dalis automobilių keliavo į vis populiarėjančių automobilių dalijimosi platformų rankas, arba įprastos nuomos įmonėms. Taip pat – gamintojai ir importuotojai skatina daryti nuolaidas, o tai padeda pritraukti klientų.
Tuo tarpu „Moller Auto“ Baltijos regiono vadovė ir valdybos pirmininkė neleidžia pamiršti ir esamos ekonominės situacijos: „Taip pat svarbus veiksnys – ekonomikos atsigavimas. Bendras Lietuvos ekonomikos stabilumas stiprina vartotojų pasitikėjimą ir skatina tiek privačius asmenis, tiek įmones investuoti į transporto priemones“, – teigia Izīda Gerkena.
Paskutinį kartą toks bendras sandorių kiekis buvo matomas tik 2020 metų antrą ketvirtį.
Natūralu, kad didėjantys pardavimų skaičiai turi teigiamos įtakos ir rinkos apyvartai. 2025 m. antrą ketvirtį ji siekia 1,242 mlrd. eurų. Tai – net 21 proc. daugiau nei tuo pačiu 2024 metų laikotarpiu.
Naudotų automobilių apyvarta didėjo 9,7 proc. ir dabar siekia 763,4 mln. eurų, tuo tarpu naujų – augo net 45 proc. ir šį ketvirtį jau siekia 479 mln. eurų.
Vidutinė naudoto automobilio kaina šalyje šiek tiek ūgtelėjo – lyginant su tuo pačiu pernai metų ketvirčiu, augimas siekia 7,3 proc. Dabar mūsų tautiečiai vidutiniškai moka po 9,4 tūkst. eurų už naudotą automobilį. Visgi, jei lygintume su šių metų pirmuoju ketvirčiu, augimas siekia vos 300 eurų.
Kadangi naujų automobilių duomenys šiek tiek vėluoja, barometre naudojama 2024 metų vidutinė naujo automobilio kaina – 36,9 tūkst. eurų. Lyginant su 2023 m., kaina sumažėjo net 3000 eurų.
Įdomu tai, kad vidutinė naudoto, tačiau vienerių metų dar nesulaukusio automobilio kaina – aukštesnė nei naujo. Šį ketvirtį ji vidutiniškai siekia 41 tūkst. eurų. Tikėtina, kad tokias transporto priemones dažniausiai renkasi tie vairuotojai, kurie nori prabangesnio automobilio, tačiau stengiasi sutaupyti, ieškodami nedaug naudoto. Tiesa, jų vidutinė kaina per metus taip pat nukrito 2,2 tūkst. eurų, arba 5,2 proc.
Beveik 9 proc. (1,1 tūkst. eurų) ūgtelėjo 6–10 metų automobilių vidutinė kaina. Tikėtina, kad kainos auga vis populiarėjant šiam amžiaus segmentui. Tai – 2015–2020 metais pagaminti automobiliai, jau turintys, nors ir ne pačias pažangiausias, tačiau gana naujas technologijas, o pardavinėjami už prieinamą kainą.
Šį ketvirtį augo ir daugumos kitų amžiaus grupių automobilių vidutinė kaina. Tačiau turint omenyje, kad augimas siekia nuo 250 iki 600 eurų – tikėtina, kad tai įprastos, kasmetinės infliacijos padariniai.
Retai pasitaiko, kad didžiausias augimas būtų fiksuojamas naujų automobilių segmente – bet šį ketvirtį būtent jis šovė į viršų: parduota 4 tūkst. daugiau transporto priemonių nei prieš metus.
Vienerių metų dar nesulaukę automobiliai taip pat buvo paklausūs – šiemet parduota 37 proc. (240 vnt.) daugiau tokių modelių.
Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad šį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, parduota 7,3 proc., arba 1275 automobiliais daugiau, anksčiau minėtoje, populiarėjančioje 6–10 metų amžiaus grupėje.
Tai – statistika, kuri nenuvilia jau daugybę ketvirčių iš eilės. Į šalį automobilių prekybininkai siunčia vis naujesnius modelius. Šį ketvirtį vidutinis importuojamos transporto priemonės amžius siekia 10 metų ir 9 mėn. Deja, teigiamos įtakos vidutiniam Lietuvos transporto parko amžiui tai vis dar neturi.
Importuojamų transporto priemonių tarpe ir toliau dominuoja dyzeliai – jie vis dar sudaro didžiausią pyrago dalį – 61,3 proc. Tiesa, lyginant su 2024 metų antruoju ketvirčiu, įvežta 5 proc. (869 vnt.) mažiau dyzelinu varomų modelių.
Labai tikėtina, kad dyzelių vairuotojai sistemingai sėda prie hibridų – jų įvežta net 41 proc. (1079 vnt.) daugiau nei prieš metus. Dabar jie sudaro 13,6 proc. viso ketvirčio importo.
Nemažas prieaugis matomas ir elektromobilių tarpe – jų šį ketvirtį įvežta 39 proc. daugiau nei prieš metus (921 automobilis). Visgi tai tėra 3,4 proc. viso ketvirčio importo.
Nuo šiol į Barometrą įtraukėme ir dar vieną statistiką – importuojamų transporto priemonių pasiskirstymą pagal šalis. Ir, turbūt, nieko nestebina, kad šioje lentelėje lyderiauja Vokietija – į mūsų šalį per ketvirtį buvo importuota 8,8 tūkst. automobilių.
Antroje vietoje – Prancūzija. Iš šios šalies į Lietuvą įvežta dvigubai mažiau transporto priemonių nei iš Vokietijos – 4,1 tūkst. Trečioje vietoje – Nyderlandai. Pargabenta 2,7 tūkst. automobilių.
Jungtinės Amerikos Valstijos – penktoje vietoje. Tačiau pastaruoju metu pastebimas sistemingas augimas. Prieš dvejus metus per ketvirtį į Lietuvą buvo atvežta maždaug 400 automobilių iš JAV, pirmą šių metų ketvirtį – jau 1,3 tūkst., antrą – 1,7 tūkst. Transporto priemones iš JAV lietuviai visuomet mėgo, tačiau pastaruoju metu griežtėjantis ES tonas CO2 emisijoms ir didėjantys apribojimai gamintojams iš Europos vis dažniau verčia tautiečius dairytis pirkinių už Atlanto. Taip pat dažnu atveju automobilis iš JAV kainuoja šiek tiek pigiau nei analogiškas, pagamintas Europos rinkai.
Šio ketvirčio fenomenas – naujų automobilių rinka. Augimas siekia 44 proc. Parduota beveik 4000 automobilių daugiau nei tuo pačiu 2024 metų laikotarpiu. Tai – didžiausias augimas per paskutinį penkmetį.
„Swedbank“ savo komentare portalui Autoplius.lt pagrindinėmis šio augimo priežastimis įvardijo iki 2 proc. sumažėjusį EURIBOR, teigiamą makroekonominę situaciją bei gana solidžią valstybės paskatą, leidžiančią įmonėms, elektromobilius iki 50 tūkst. eurų pirkti atskaičius PVM.
Žinoma, pardavimų augimui įtakos turėjo ir 3000 eurų sumažėjusi vidutinė kaina.
Reeksporto dalis ir toliau išlieka itin maža.
