Šoko ištikta rinka
Izraelio ir JAV smūgiai Iranui, prasidėję vasario 28 dieną, išjudino pasaulines naftos rinkas ir lėmė spartų degalų kainų augimą. Abiejų pagrindinių rūšių naftos kainos pakilo daugiau nei ketvirtadaliu.
Kovo pradžioje naftos kainos šoktelėjo apie 30 proc. Kovo 18 dieną „West Texas Intermediate“ (WTI) naftos kaina siekė apie 98,16 JAV dolerių už barelį (apie 85,39 Eur), pakilusi 2,63 JAV dolerių (+2,75 proc.) nuo praėjusios prekybos dienos. Tuo metu „Brent“ naftos barelio kaina šiandien siekia 108,86 JAV dolerių (apie 94,72 Eur).
Naftos kainų šuolis iškart atsispindėjo degalinėse visoje Europoje.
Remiantis Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, dyzelino vidutinės kainos Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje padidėjo 15,8–19,4 proc., o per mėnesį – 17,9–26,2 proc.
Pasinaudodami situacija kai kurie baltarusių portalai paskelbė, kad lietuviai ir lenkai dėl išaugusios dyzelino kainos masiškai vyksta į jų šalį ieškoti pigesnių degalų.
„Lietuviai ir lenkai masiškai plūsta į Baltarusiją pigių degalų, ar tai tikrai apsimoka? Po paaštrėjusios padėties Irane kaimyninėse valstybėse gerokai pabrango dyzelis – dabar jis kainuoja apie 2 eurus už litrą, o štai Baltarusijoje – tik apie 80 centų.
Taigi, perkant kiekvieną litrą sutaupoma apie 1,2 eurų Taigi, užsipylus pilną baką, galima sutaupyti iki 85 eurų, net išskaičiavus išlaidas kelionei bei kitus papildomus mokesčius bei rinkliavas, galima sutaupyti apie pusšimtį“, – tvirtinama socialiniame tinkle „Instagram“ platinamame reportaže.
Tačiau Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovai 15min teigė, kad masinio „degalų turizmo“ požymių į Baltarusiją kol kas nematyti.
Nėra tokio reiškinio
VSAT atstovų teigimu, pastaruoju metu vykstančiųjų skaičius išlieka panašus kaip ir anksčiau, o su degalų kainomis susijusio augimo nefiksuojama.
„Nėra tokio reiškinio, kad kažkas būtų pasikeitę tarp vykstančių srautų ir to pasikeitimo priežastis būtų degalų kainų skirtumai“, – teigė VSAT atstovas Giedrius Mišutis.
Anot jo, per parą iš Lietuvos į Baltarusiją išvyksta maždaug 350–600 lengvųjų automobilių – panašiai kaip ir anksčiau. Krovininių transporto priemonių srautai taip pat išlieka stabilūs – apie 130–200 per parą.
Pasieniečių vertinimu, tik nedidelė dalis vairuotojų gali vykti į Baltarusiją dėl pigesnių degalų.
„Tarp lengvųjų automobilių tai sudaro vienženklį skaičių – apie 5–7 proc.“, – sakė G.Mišutis.
Anksčiau populiarus vadinamasis „kuro turizmas“, kai vairuotojai kelis kartus per dieną kirsdavo sieną su didesnės talpos bakais, pasak G.Mišučio, dabar praktiškai išnykęs.
Pasak VSAT atstovo, tam įtakos turi ir papildomi kaštai bei ribojimai – kelionė reikalauja laiko, atsiranda draudimo ir kitų išlaidų, be to, nebegalima įsivežti dalies anksčiau leidžiamų prekių.
„Vienintelis kelias – įvežti baką degalų, be jokių papildomų talpų, todėl dideli pelnai nesigauna“, – pabrėžė jis.
Dyzelino kaina kito
15min žurnalistai kovo 9 d. fiksavo, kad tądien daugelyje didžiausių degalinių paprasto dyzelino (be priedų) kaina siekė 1,99 Eur, o su priedais – jau virš 2 Eur.
Didžiausia dyzelino kaina užfiksuota „Circle K“ degalinėje prie Seimo Vilniuje – 2,017 Eur.
Remiantis Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, brangesnio dyzelino kaina pastebėta tik keliose Europos Sąjungos šalyse – Nyderlanduose, Vokietijoje, Danijoje, Suomijoje ir Prancūzijoje, kur jo kaina siekia ir 2,26 Eur už litrą.
Baltarusių ir rusų naratyvas
Baltarusių portalas nashaniva.com antradienį paskelbė, kad kelionės į Baltarusiją degalų esą tapo pelningesnės nei anksčiau.
Kaip pavyzdys pateikiama, kad automobilis su didesnės talpos baku galėtų sutaupyti keliasdešimt eurų.
Panašūs teiginiai pasirodo ir rusų informaciniuose kanaluose – juose skelbiama, esą lenkai ir vokiečiai masiškai vyksta į Kaliningrado sritį pigesnių degalų.
Lenkijos pareigūnai savo ruoštu teigia nematantys jokių išaugusio eismo požymių, rašo lenkų portalas wiadomosci.wp.pl.
Įspėja apie rizikas
Tuo metu Lietuvos institucijos pabrėžia ne ekonominę naudą, o galimas grėsmes.
Vidaus reikalų ministerijos atstovas Mindaugas Bajarūnas gyventojus ragino susilaikyti nuo kelionių į Baltarusiją.
„Tokios kelionės gali kelti grėsmę patiems Lietuvos piliečiams – jie gali tapti Baltarusijos ir Rusijos žvalgybos tarnybų taikiniais“, – nurodė jis.
Panašios pozicijos laikosi ir Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC). NKVC atstovas Darius Buta pabrėžė, kad įspėjimai nevykti į Baltarusiją galioja ir toliau.
Pasak jo, Lietuvos piliečiai šioje šalyje gali būti verbuojami, apklausiami ar patirti spaudimą bendradarbiauti su režimo institucijomis.
„Lietuva turi labai ribotas galimybes padėti į nelaimę patekusiems piliečiams, todėl vykimas pirkti pigesnių degalų yra rizikingas pasirinkimas“, – teigė jis.
15min skelbė, kad Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) narėms trečiadienį nusprendus savanoriškai į rinką išleisti 400 mln. barelių naftos atsargų, Lietuva ir kitos Baltijos šalys taip pat ruošiasi patiekti dalį savo nacionalinių kuro rezervų.
Kaip teigiama bendrame valstybių pareiškime, taip norima suvaldyti augančias kuro kainas. Tikimasi, kad koordinuotas rezervinių kuro atsargų išleidimas sumažins kuro kainų augimą.
15min verdiktas: melas. Baltarusijos ir su ja susijusiuose informaciniuose kanaluose skelbiami teiginiai apie esą „masinį“ lietuvių (ir kitų regiono gyventojų) vykimą į Baltarusiją pigesnių degalų neatitinka realios situacijos. Nors pavienių atvejų galėjo būti – dalis vairuotojų iš tiesų gali svarstyti ar net vykti užsipilti pigesnio kuro – tai nėra tapę reikšmingu ar plačiai paplitusiu reiškiniu.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
