Įžvelgė paradoksą
Vienas „Facebook“ vartotojas prieš kelias dienas išdėstė, kaip pats apibūdino, paradoksą. Jis stebėjosi, jog „akcizas sumažintas 6 ct/l, bet kuras vėl eilinį kartą pabrango“.
Jis pasidalijo keliais Lietuvos žiniasklaidos straipsniais, kuriuose pranešama apie pabrangusius degalus (publikuotas 13.19 val.) bei Seimo sprendimą laikinai sumažinti dyzelinio kuro akcizą (publikuotas 11.52 val.).
Keisčiausia, jog internautas šį įrašą paskelbė antradienį per pietus – maždaug tuomet, kai Seimas pritarė akcizo mažinimui.
Jei internautas būtų perskaitęs pasidalintą straipsnį, kuriame rašoma apie pabrangusius degalus, būtų pamatęs, jog jame nurodyta, kad Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) degalinių kainų statistiką pateikia iki 10 val. Reiškia, jog duomenys buvo užfiksuoti dar prieš balsavimą Seime.
Sprendimas dėl dyzelino akcizo
Seimas balandžio 14 d. dviem mėnesiams sumažino dyzelino akcizą. Kaip buvo pranešama, tai turėtų maždaug 6 centais atpiginti įprastus ir žemės ūkiui skirtus šios rūšies degalus.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas anksčiau aiškino akcizo mažinimą dyzelinui inicijuojantis, nes dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose sukeltos įtampos naftos ir degalų rinkose šis kuras labiausiai pabrango.
Kaip pristatydamas pataisas Seime teigė ministras, taip siekiama parodyti valstybės solidarumą: ji atsisako papildomų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamų, kad degalų kainų šokas būtų lengvesnis ir turėtų mažesnę neigiamą įtaką ekonomikai.
Pataisomis koreguojamos standartinio ir žemės ūkyje naudojamo dyzelino akcizų pastoviosios dalys – taip galutinis akcizas sumažės atitinkamai iki 503,6 euro ir 35 eurų už 1 tūkst. litrų.
Finansų viceministras Lukas Jakubonis skaičiavo, jog per du mėnesius papildomai į biudžetą galėtų būti surenkama apie 13 mln. eurų PVM – jie ir bus panaudoti dyzelino kainai sumažinti. Pasak jo, jeigu degalų kainos ir toliau nemažės, bus svarstoma pratęsti sumažinto akcizo galiojimą.
LEA duomenimis, nuo kovo 2-osios litras benzino pabrango 30 centų, o dyzelinas – 55 centais.
Įtaka kainoms
Seimo sprendimas neįsigaliojo iškart, tad ir kuro kainos negalėjo degalinėse nukristi vos per kelias valandas. Akcizų įstatymo pataisas prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė tik kitą dieną – balandžio 15-ąją. Pataisas pasirašius prezidentui jau kitą dieną jis atpigo 5 centais.
Balandžio 15 d. degalų kainos nežymiai sumažėjo. Balandžio 16 d. vidutinė dyzelino kaina degalinėse nukrito apie 2,4 proc. arba 5 centais už litrą. Tai reiškia, jog sprendimas, bent iš dalies, suveikė.
LEA kasdien skelbiamais dienos kuro kainų degalinėse duomenimis, per savaitę – balandžio 10-17 d. – dyzelino kaina nukrito 10 centų (4,6 proc.).
Dėl pakilusių ir dažnai besikeičiančių kainų 15min sukūrė įrankį, kuris rodo degalų kainas, o informacija atnaujinama nuolat.
Kainas agentūrai degalinės turi pateikti iki 10 val. ryto. Tačiau po to jos gali keistis. Vienos degalinės operatorė 15min nurodė, jog „paskambinti gali bet kada ir liepti pakeisti kainas. Vienos taisyklės nėra, priklauso nuo konkurentų“.
Tinklo „Viada“ Mažmeninės prekybos direktorius Vytautas Bacevičius anksčiau 15min yra sakęs, kad mažmeninės degalų kainos yra labai dinamiškos. Todėl, priklausomai nuo įvairių įtaką darančių veiksnių, gali kisti net ir ne kartą per dieną ir tai bus visiškai įprastas reiškinys.
Akcizo mažinimas – ne pagrindinis veiksnys
Nors valdžios sprendimai gali kiek pakoreguoti degalų kainas, daugiausia jų augimą lėmė ir toliau lemia karas Irane bei dėl to sutrikusi laivyba Hormuzo sąsiauryje.
Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys teigė, kad kainų grįžimo į prieš karą Artimuosiuose Rytuose buvusį lygį tikėtis kol kas sunku. Jis pažymėjo, kad praėjusi savaitė dyzelino rinkai buvo ramesnė, tačiau kainų tendencijos pirmiausia priklausys nuo situacijos Artimuosiuose Rytuose ir kaip vyks laivyba Hormuzo sąsiauriu.
„Nepamatysime, nepajusime labai akivaizdžiai to atpigimo, tokio momento, kad dabar kažkas (sumažinus akcizą – red. past.) pasikeitė. Nepamatysime, nes tai yra labai mažas skaičius. Jei 20-30 centų būtų sumažintas, kaip kitose šalyse, tada taip, iš tikrųjų pasijustų“, – sakė V.Šukys.
SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, dyzelino kaina pasaulinėje „Platts“ rinkoje, pagal kurią degalus mažmeninkams pardavinėja Lietuvos tiekėja „Orlen Lietuva“, šią savaitę buvo stabili, o tai sutapo su mažesnio akcizo įvedimu.
„Savaitės pradžioje netgi ir sumažėjo kainos tarptautinėje rinkoje – palyginti su praėjusia savaite, didmeninė kaina sumažėjo apie 20 centų. Turime tai, turime akcizo sumažėjimą. Aišku, mažmeninė rinka šiek tiek atsilieka, bet vis tiek yra kainos mažėjimo tendencija“, – teigė ekspertas.
T.Povilauskas taip pat pabrėžė, kad dyzelinas dar gali brangti – jei krizė Artimuosiuose Rytuose nebus išspręsta, o laivyba Hormuzo sąsiauriu vėl bus trikdoma.
Kaip kalbėjo prezidentas G.Nausėda, yra trys valstybių grupės, kurios skirtingai reaguoja į Artimųjų Rytų konfliktą. Kai kurios tiesiog nesiima jokių priemonių, kaip nemažai Europos Sąjungos šalių. Kai kurios imasi atsargių priemonių, kaip Lietuva.
„Jeigu tu visą amuniciją iššaudysi dabar, gali ateityje jos pritrūkti“, – kalbėjo šalies vadovas.
Anot jo, taip pat yra valstybių, kurios nusprendė imtis radikalių žingsnių dabar, pavyzdžiui, Lenkija.
„Bet tai kainuoja tikrai didelius pinigus, o valstybė savo pinigų neturi – tai yra iš esmės panaudojimas tų pačių mokesčių mokėtojų pinigų, kad degalų kainų įtaka vartotojų kainoms būtų sušvelninta“, – kalbėjo prezidentas.
Anot jo, karo Artimuosiuose Rytuose ekonominis poveikis juntamas netgi šalims radus susitarimą bei nutraukus karinius veiksmus.
„Aš manau, ir su tuo sutinka daugelis analitikų, politologų, kad šita krizė, ypač ekonominė jos dalis, susijusi su degalų ir energetikos išteklių kainomis, užtruks ilgiau. Ji gali užtrukti gerokai ilgiau negu politinė arba karinė krizė.
Dėl to, kad laivyba niekada nebebus tokia paprasta Hormuzo sąsiauryje, dėl to, kad gamtinių dujų ir naftos pajėgumai sutrikdyti Irano atakų.
Ne paslaptis, kad dideli naftos telkiniai yra pažeisti ir jų pajėgumas yra sumenkęs (....). Dėl atsargų panaudojimo per pastaruosius mėnesius atsargos turi būti atkurtos (...) – tai lems kainų šuolį“, – kalbėjo G.Nausėda.
„Paprastai ekonomikoje viskas taip greit neatsistato. Politikoje galima derybų keliu surasti kompromisą ir nutraukti karinius veiksmus, pasiekti paliaubas, bet ekonomika reaguoja inertiškiau ir dažnai tas pasekmes jaučiame gerokai ilgiau“, – pridūrė jis.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Internautas nepamini, jog degalų kainų pabrangimas balandžio 14 d. buvo fiksuotas remiantis rytiniais duomenimis, o Seimas dėl akcizo mažinimo nubalsavo popiet. Dėl to atrodo, jog degalai tądien pabrango po valdančiųjų sprendimo, nors taip nebuvo. Be to, įstatymo pataisas dar turėjo pasirašyti prezidentas. Apskritai praėjusią savaitę dyzelio kaina nukrito 10 centų. Seimas prieš balsavimą vertino, kad kaina turėtų nukristi apie 6 centus.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
