Šiandien modernūs elektromobiliai tampa ne tik transporto priemone, bet ir lanksčia galimybe valdyti pinigus. Suprantu, kad daugeliui vairuotojų ši mintis instinktyviai gali atrodyti netikėta, tačiau pamėginkime nuo refleksų pereiti prie skaičiais paremtų vertinimų ir pažiūrėkime, ką jie sako.
Atsiperka
Susisiekimo ministerijos reguliariai atnaujinamais duomenimis, Lietuvoje sparčiai artėjama prie 20 tūkst. įregistruotų grynųjų elektromobilių ribos. Dar daugiau nei 15 tūkst. mūsų šalies keliais važinėjančių lengvųjų automobilių yra įkraunamieji hibridai. Tai nėra itin daug, bet jau penkis kartus daugiau nei prieš trejus metus, ir ši dinamika atspindi platesnę viso žemyno tendenciją – nepaisant įvairių bangavimų, elektromobilių skaičius bendrame sraute nuosekliai auga.
Šį augimą nuolat įkvepia turbūt kiekvienam pažįstamas paprastas išskaičiavimas – jeigu elektromobilis perkamas tinkamai įvertinus, kokiomis sąlygomis bus naudojamas, 99 atvejais iš 100 toks pirkinys leis ateityje gerokai sutaupyti ir suteiks daugialypę grąžą.
Šiek tiek skaičių. Vidutinės naujo ekonomiško kompaktinio SUV „Kia Sportage“ su švelniojo hibrido sistema degalų sąnaudos siekia 5 litrus benzino 100 kilometrų. Tai kainuoja apie 7,50 euro, kai benzino litras atsieina 1,50 euro. Svarbu pabrėžti, kad tai itin taupaus modelio įvertinimas ir vairuotojui reikėtų būti dėmesingam, norint pasiekti tokias sąnaudas.
Tuo metu šiek tiek didesnis elektrinis to paties gamintojo krosoveris „Kia EV6“ vidutiniškai šimtui kilometrų sunaudoja apie 16,4 kWh energijos. Didžiausias Lietuvoje elektros energijos tiekėjas „Ignitis“ nurodo, kad vidutinis nakties tarifas buitiniams vartotojams mūsų šalyje yra 0,132 euro/kWh. Taigi elektromobiliu 100 kilometrų nuvažiuoti kainuotų apie 2,16 euro arba daugiau nei tris kartus pigiau.
Ir tai nėra pats mažiausias elektromobilis, o tiesiog pakankamai ekonomiškas. Europos Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, vidutinis elektrinis modelis mūsų žemyne naudoja apie 17 kWh energijos 100 km, tad jis gali būti laikomas tipišku pavyzdžiu.
Taigi, per metus nuvažiuojant apie 20 tūkst. kilometrų, vien energijos kainų skirtumas be ypatingų pastangų leis sutaupyti apie tūkstantį eurų.
Ką būtų galima nuveikti?
Šį kartą daug neišsiplėsiu apie tai, kad elektra varomo automobilio bendrosios išlaikymo išlaidos dažniausiai taip pat yra mažesnės. Kasmet šį teiginį patikrinančio britų portalo „The Car Expert“ duomenimis, šiemet įsigijus naują elektromobilį jo aptarnavimo darbai per pirmuosius penkerius metus kainuoja apie 30 proc. mažiau nei benzininio ar dyzelinio analogo. Šią analogiją galite nesunkiai pritaikyti jus dominančiam konkrečiam modeliui.
O dabar paprašysiu skaitytojų savęs paklausti: ką būtų galima nuveikti per metus sutaupant bent tūkstantį eurų ir juos investuojant į ateitį?
Pastarąjį dešimtmetį vienas įtakingiausių JAV akcijų biržos indeksų „Standard & Poor’s 500“ fiksavo apie 11–12 proc. metinį nominalų prieaugį. Kitas pavyzdys, gerokai artimesnis kiekvienam lietuviui, – nekilnojamasis turtas. Šios srities specialistų iš „Ober-haus.lt“ duomenimis, 2015–2025 m. laikotarpiu Vilniaus butų kainos pakilo daugiau kaip dvigubai: nuo maždaug 1 300 eurų iki 2 660 eurų už kvadratinį metrą. Įsivaizduokite, jeigu jūsų sutaupyti pinigai tokiu laikotarpiu būtų skirti tokiai investicijai.
Ir tai tik pačios akivaizdžiausios sritys, į kurias galima nukreipti laisvas lėšas. Apmokėti vaiko mokslus, atsidėti atostogoms, investuoti į nutolusią saulės elektrinę – gerų pasirinkimų yra kiekvienam pagal poreikius.
Pažangus žmogus
Rečiau aptariamas aspektas – mano įsitikinimu, elektromobiliai yra ne tik transporto priemonės, bet ir tam tikra gyvenimo būdo deklaracija. Ką mes galime pagalvoti, žvelgdami į elektromobilį pasirinkusį vairuotoją?
Jau išsiaiškinome, kad ilgainiui elektromobiliai atneša finansinės naudos, vadinasi, juos logiškai turėtų rinktis finansiškai išprusę žmonės. Žinome, kad elektromobiliai leidžia tausoti aplinką ir suteikia daugybę progų mėgautis ypatingais vairavimo pojūčiais, kurių negali suteikti tradiciniai automobiliai. Tad elektromobiliai patenka tiek į vairavimo entuziastų, tiek į bent šiek tiek aplinkosauga besirūpinančių žmonių interesų lauką.
Jeigu nė vieno iš šių aspektų negalėtume įrašyti į mintyse susidarytą elektrinio modelio pirkėjo profilį, leiskite pateikti dar vieną teiginį – tikėtina, kad tai itin technologiškai pažangus ir žingeidus asmuo. Šią interesų sritį jis nesunkiai paverčia švaresne energija sau ir savo namams, investicijomis į žaliąsias technologijas, išmaniais būdais taupyti ir kitais šiuolaikiškais sprendimais, kurie leidžia gyventi patogiau, tvariau ir efektyviau.
Turint laisvų lėšų, galima svarstyti apie įvairiausias investicijas, apimančias minėtus faktorius: nuo saulės elektrinių ar išmaniųjų namų komponentų iki geresnio įkroviklio, o gal net verta pagalvoti apie energijos kaupiklį? Gamintojų pavyzdžiai rodo, kad elektros energijos perdavimo iš elektromobilio į kitas sistemas (Vehicle-to-grid, Vehicle-to-home ir t.t.) technologija jau nėra futuristinė idėja, o realiai naudojamas sprendimas.
Pavyzdžiui, ši technologija jau dabar diegiama mano minėtame „Kia EV6“ modelyje, kuris geba ne tik pats įsikrauti, bet ir atiduoti energiją iki 3,5 kW galia. Šį sprendimą taip pat naudoja „Kia EV9“, „Hyundai Ioniq 5“ ir kai kurie kiti modeliai, o daugybė gamintojų – nuo „Volkswagen“ iki „Polestar“ – planuoja netrukus plačiau jį pritaikyti.
Nenuostabu, nes šiai praktiškai technologijai ateityje prognozuojamas svarbus vaidmuo švarios energijos apykaitos ekosistemose. Pigiai įkrovus talpią elektromobilio bateriją palankiu metu, vėliau galima energiją perduoti ir kitoms sistemoms. Ir atvirkščiai, elektromobilį galima įkrauti bet kada, kai tai finansiškai naudinga.
Taigi šiandieninis kapitalas ir investicijos gali būti matuojamos tiek finansiniais, tiek elektromobilių pasaulio rodikliais bei galimybėmis, atveriančiomis naujų būdų taupyti ar tiesiog padaryti savo gyvenimą patogesnį ir malonesnį.
