Ekspertų teigimu, Vilniuje registruotų automobilių skaičius pasiekė lygį, leidžiantį kalbėti apie natūralų piką: automobilio turėjimas vis dažniau sukelia daugiau problemų nei naudos.
Visgi mieste fiksuojami ir teigiami pokyčiai: tyrimas atskleidė, kad vos prieš metus automobilius turėjo 98 proc. sostinės gyventojų, o net 61 proc. jų juos naudojo kasdien.
Remiantis „Regitros“ šių metų rugpjūčio 1 d. duomenimis, Vilniuje yra registruota beveik 346 tūkst. lengvųjų automobilių arba, kitaip tariant, 550 transporto priemonių tūkstančiui gyventojų. Lyginant su pažangių Europos valstybių sostinėmis, skirtumas – dramatiškas. Kopenhagoje bei Stokholme šis rodiklis siekia apie 400, Amsterdame ir Paryžiuje – 360, o Berlyne – 350 automobilių 1 000 gyventojų, kaip rodo naujausi šių šalių statistikų ir „Eurostat“ duomenys.
Vilnius pasiekė automobilių kiekio piką...
„Vilnius pasiekė automobilių kiekio piką. Didesnis automobilių skaičius jau nebereiškia didesnio patogumo – priešingai, jis tampa papildoma našta miestui ir patiems vairuotojams. Todėl šiemet išryškėjusios teigiamos tendencijos ir bene pirmas kartas, kai nuosavų automobilių skaičius ėmė mažėti, teikia daug vilčių. Tai visų pirma lemia jaunos kartos vilniečių požiūris į judumą, taip pat – mieste kuriama vis patogesnė infrastruktūra, verslo siūlomos tvarios alternatyvos“, – sako elektromobilių dalijimosi platformos „Spark“ vadovas Ignas Brazdauskas.
Pernai atliktas „KOG instituto“ tyrimas atskleidė, kad nuosavus automobilius turi 69 proc. „Spark“ naudotojų. Tai – 30 proc. mažiau nei tuometinis bendras miesto vidurkis.
„Jauni, progresyvūs, centrinėje miesto dalyje didžiąją dalį laiko praleidžiantys vilniečiai vis dažniau renkasi neturėti automobilio ir mieste keliauti kitais būdais – ne tik mūsų elektromobiliais, bet ir viešuoju transportu, dviračiais, paspirtukais ar pėsčiomis“, – sako „Spark“ vadovas.
JUDU atlikta 2024 m. vilniečių judumo įpročių analizė rodo, kad automobiliai kol kas išlieka populiariausias keliavimo būdas: jais atlikta beveik pusė (48 proc.) visų kelionių mieste (2023-iaisiais kelionių automobiliu dalis sudarė daugiau nei 50 proc.). Tačiau svarbu, jog vis didesnę jų dalį sudaro ne nuosavi, o parkavimo vietas taupantys dalijimosi paslaugų automobiliai. „Norstat“ tyrimas atskleidė, kad šiemet jau 59 proc. vilniečių teigia besinaudojantys šiomis paslaugomis (pernai – 54 proc.).
„Skaičiuojame, kad dalijimosi paslaugų automobiliai mieste pakeičia nuo 6 iki 10 privačių automobilių, tai leidžia mažinti eismo spūstis, atlaisvinti daugiau automobilių stovėjimo vietų centrinėje dalyje. Kasmet automobilių dalijimosi paslaugomis atliekama daugiau nei 1,5 mln. kelionių, o didesnė jų rotacija gatvėse leidžia parkavimo vietų stovėjimo laiką sumažinti 20 proc.
Vilnius siekia būti klimatui neutralus miestas ir automobilių dalijimosi paslaugos prie jo prisideda. Šiuo metu 27 proc. viso dalijimosi paslaugų parko sudaro elektromobiliai, jų kasmet daugėja, o naudojantis šiomis paslaugos kasmet sutaupoma daugiau nei 1 tūkst. tonų anglies dvideginio”, - sako JUDU Judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius.
Auga ir viešojo transporto populiarumas: pernai juo įvyko 31 proc. visų kelionių sostinėje, 2023-iaisiais – 26 proc.
Besikeičiančios tendencijos turi ir finansinį paaiškinimą. Lietuvos banko 2024 m. duomenimis, nuosavo automobilio išlaikymas vilniečiui per metus vidutiniškai kainuoja nuo 4 iki 6 tūkst. eurų, o tai tampa nemenka finansine našta daugeliui šeimų.
„Šie skaičiai veikia visas mūsų gyvenimo sritis: nuo iššvaistyto laiko ieškant parkavimo vietos iki oro ir triukšmo taršos. Parkavimo vietų trūkumas sostinėje didina naujų projektų kaštus ir mažina viešąsias erdves bei žaliąsias zonas. Technologiškai šiuo metu jau turime visus sprendimus: tylūs bei aplinkos neteršiantys elektromobiliai, dalijimosi paslaugos ir kokybiškas viešasis transportas leidžia išvengti tiek kamščių, tiek užterštumo“, – sako „Spark“ vadovas.
