Gegužės pabaigoje Europos Komisija europarlamentarams pristatė Trąšų veiksmų planą, tačiau EP diskusijoje netrūko klausimų, ar siūlomos priemonės nėra pavėluotos.
Už žemės ūkį ir maistą atsakingas Europos Komisijos komisaras Christophe’as Hansenas pabrėžė, kad trąšų krizė tampa ne vien ūkininkų sąnaudų, bet ir Europos maisto saugumo bei strateginės autonomijos klausimu.
Komisijos duomenimis, azotinių trąšų kainos šiuo metu yra apie 70 proc. didesnės nei 2024 m. vidurkis, o trąšų įperkamumas Europoje – prasčiausias nuo 2022 metų. ES taip pat išlieka priklausoma nuo importo: apie 30 proc. azoto poreikio, 70 proc. fosfatų žaliavos ir 40 proc. kalio poreikio tenkinama importu.
Azotinių trąšų kainos šiuo metu yra apie 70 proc. didesnės nei 2024 m. vidurkis, o trąšų įperkamumas Europoje – prasčiausias nuo 2022 metų.
Komisaras pristatė dvi pagrindines kryptis: trumpuoju laikotarpiu padėti ūkininkams prieš sėjos sezoną – per lankstesnę valstybės pagalbą, išankstinius mokėjimus ir likvidumo priemones, o ilguoju laikotarpiu mažinti priklausomybę nuo importuojamų cheminių trąšų, skatinti organinių ir mažo anglies pėdsako trąšų gamybą bei svarstyti strateginių rezervų mechanizmus.
Vis dėlto būtent dėl šių priemonių tempo ir masto Europos Parlamente kilo daugiausia diskusijų – dalis europarlamentarų perspėjo, kad ūkininkams problemos aktualios jau dabar, o delsimas gali paveikti ne tik kitų metų, bet ir 2027 metų derlių.
Planas svarbus, tačiau vėluoja
Europos Parlamento frakcijos sutaria, kad Komisijos planas reikalingas, tačiau skiriasi požiūris, kokių veiksmų reikia pirmiausia.
„Trąšos nėra paprasta prekė. Tai strateginis išteklius maisto saugumui ir strateginei autonomijai užtikrinti. Negalime apie tai prisiminti tik krizės metu“, – sakė EP Socialistų ir demokratų frakcijos atstovas Dario Nardella.
Pasak jo, D. Nardella trąšų krizę siejo su platesne Europos priklausomybės nuo importo problema. Jo teigimu, 2024 m. ES įsivežė apie 2 mln. tonų amoniako ir beveik 6 mln. tonų karbamido, o geopolitiniai konfliktai parodė, kokia pažeidžiama yra ši sistema.
„Renew Europe“ atstovė E. Katainen pripažino, kad Komisijos planas gali padėti ilguoju laikotarpiu, tačiau abejojo, ar jo pakanka dabartinei krizei suvaldyti. Ji perspėjo, kad kai kuriose šalyse ūkininkai jau mažina sėjos plotus.
„Pavyzdžiui, Suomijoje dar tik prasideda sėja, tačiau jau apie 20 proc. ūkininkų paskelbė mažinsiantys pasėlių plotus“, – pažymėjo E. Katainen.
Europos liaudies partijos atstovė Carmen Crespo planą įvertino palankiai ir pabrėžė, kad Europa turi užtikrinti įperkamas, prieinamas ir saugias trąšas.
„Esame labai patenkinti šio plano pristatymu. Jis orientuotas į įperkamų, prieinamų ir saugių trąšų užtikrinimą bei realių sprendimų paiešką. Mes ruošiame dabartį, bet kartu ruošiame ir ateitį“, – teigė C. Crespo.
Ji ragino spartinti perdirbtų organinių trąšų diegimą, skatinti biostimuliaciją, peržiūrėti Nitratų direktyvą, mažinti ETS ir CBAM poveikį trąšų kainoms bei laikinai atsisakyti muitų būtiniausioms trąšoms.
Žaliųjų frakcijos atstovas Thomas Waitz Komisijos planą kritikavo dėl to, kad jis, jo vertinimu, sprendžia simptomus, bet ne pačią problemos esmę – per didelę Europos priklausomybę nuo sintetinių trąšų. Jo teigimu, reikia stiprinti ūkius, kurie mažina arba nutraukia priklausomybę nuo importuojamų cheminių trąšų.
Problemų mastas platus
Lietuvoje Komisijos planas vertinamas atsargiai. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas sako, kad trąšų rinkos krizės negalima aiškinti vien geopolitine situacija. Jo teigimu, apie 30 proc. ES naudojamų azoto trąšų yra importuojama, nes pačioje ES jų pagaminama nepakankamai. Nuo 2026 m. sausio 1 d. importuojamoms trąšoms pradėjus taikyti CBAM mechanizmą, buvo apmokestinta reikšminga rinkos dalis.
CBAM – tai ES anglies dioksido pasienio korekcinis mechanizmas, kuriuo apmokestinamos į Europos Sąjungą importuojamos taršios prekės, įskaitant trąšas, kad jų gamintojams būtų taikoma panaši anglies kaina kaip ES gamintojams.
E. Pranauskas pabrėžia, kad kainos smarkiai augti pradėjo dar sausio ir vasario mėnesiais, kai Artimųjų Rytų krizės dar nebuvo. Todėl, jo manymu, Komisijos bandymas kainų šuolį aiškinti pirmiausia sezonine paklausa ir vėlesniais geopolitiniais įvykiais ignoruoja CBAM poveikį.
„Ar Komisija tai pripažįsta? Ne“, – sako E. Pranauskas.
Jo vertinimu, ES nepasirengė galimam rinkos sukrėtimui. Nors dokumentuose buvo kalbama apie strateginių atsargų kaupimą ir pagrindinių žemės ūkio išteklių užtikrinimą, E. Pranauskas klausia: „Kur yra trąšų atsargos?“
„Tik popieriuje? Ar dešinė ranka, planavusi sukaupti atsargas, žinojo, kad kairė paleis rinką išbalansuojantį CBAM mechanizmą?“ – kelia klausimą jis.
Ar dešinė ranka, planavusi sukaupti atsargas, žinojo, kad kairė paleis rinką išbalansuojantį CBAM mechanizmą?
E. Pranausko teigimu, „CBAM mokesčio įvedimo poveikio prognozė trąšų kainoms ES buvo nulinio lygio“, kaip ir realūs veiksmai kaupiant strategines atsargas. Pasak jo, ūkininkai neturėjo informacijos apie galimą CBAM dydį, jo poveikį kainoms ir tiekimui, o ES institucijos atsargų nekaupė. Vėliau Artimųjų Rytų krizė spaudimą tik sustiprino.
Lietuvos žemdirbiams problema ypač jautri dėl gamybos sąnaudų. E. Pranausko teigimu, trąšos sudaro 15–30 proc. gamybos kaštų, kartu smarkiai išaugo kuro ir energetinių išteklių kainos, o žemės ūkio produkcijos kainos rinkose pasiekė kritines žemumas.
Planą vertina kritiškai
Kritiškai jis vertina ir pagalbos modelį. Pasak E. Pranausko, ES lygmens problemos siūlomos spręsti ne ES masto parama, o nacionalinėmis valstybės pagalbos schemomis, finansuojamomis iš valstybių narių biudžetų.
„Vadinasi, skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančių reikalas, nesvarbu, kad ne jie patys įsibrido į vandenį?“ – sako jis.
Abejonių kelia ir siūlymas maksimaliai išnaudoti paramą pagal dabartinius Bendrosios žemės ūkio politikos strateginius planus. Lietuvoje dalis šių lėšų jau praktiškai išnaudota, kita dalis skirta tikslinei paramai, todėl laisvų lėšų beveik nėra. Dėl to toks siūlymas, E. Pranausko vertinimu, yra „panašesnis į imitaciją“.
Vertina atsargiai
Rinkos dalyviai taip pat neskuba prognozuoti greito pagerėjimo. „Linas Agro“ trąšų prekybos vadovas Simas Veržbickas teigia, kad Komisijos pristatytas Trąšų veiksmų planas kol kas yra gairių dokumentas, todėl apie realų jo poveikį rinkai kalbėti anksti.
„Tikėtina, kad iki konkrečių sprendimų ir jų įgyvendinimo praeis nemažai laiko“, – sako S. Veržbickas.
Pasak jo, vienas esminių ES sprendimų šiuo metu yra metams panaikinti muitai kai kurioms trąšoms, tačiau šio sprendimo poveikis gali būti ribotas.
„Pagrindiniams tiekėjams muitai ir iki šiol nebuvo taikomi, todėl nesitikime, kad vien šis sprendimas reikšmingai pakeistų situaciją ir leistų kainoms kristi“, – teigia S. Veržbickas.
Jo vertinimu, reikšmingesnė kainų korekcija būtų galima tuomet, jei stabilizuotųsi situacija Hormūzo sąsiauryje.
Europos Parlamentas ir Komisija pripažįsta, kad trąšų kainų krizė tapo strategine ES problema. Tačiau tarp politinių planų ir ūkininkų laukiamų sprendimų išlieka atotrūkis: Komisija siūlo veiksmų planą, europarlamentarai ragina spartinti paramą ir mažinti priklausomybę nuo importo, o Lietuvos atstovai pabrėžia, kad kainų spaudimas ūkius veikia jau dabar.
„Krizė grasina persikelti į 2027 metus“, – perspėja E. Pranauskas.
Projektą iš dalies finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
