„Manau, kad verslą perėmiau gerokai per jauna – tiek amžiaus, tiek patirties prasme. Bet mano tėčiui atrodė kitaip. Jis pasakė tik vieną – jei per pirmus metus nesugriausi to, kas pastatyta, jau bus labai gerai. Neturėjau jokio kito pasirinkimo, kaip tik nesusimauti ir pateisinti tėčio man duotą pasitikėjimą“, – pasakoja „Staticus“ vadovė.
Bėgo nuo „auksinio jaunimo“ etiketės
Šiandien Aušra vadovauja vienai didžiausių fasadų inžinerijos įmonių Šiaurės Europoje. Bendrovėje, kuri kasmet generuoja 110 mln. eurų apyvartą, dirba daugiau kaip 700 žmonių. Kai perėmė tėčio sukurtą verslą, A.Vankevičiūtei buvo 32-eji. Anot jos, šeimoje niekada nebuvo kalbama apie tai, kad verslas ateityje bus perduotas jai ar jos sesei – abi turėjo visišką laisvę pasirinkti savo kelią.
„Mano sesuo pasirinko odontologiją – ji turi savo kliniką Šveicarijoje. Mes ja labai didžiuojamės. Aš baigiau ekonomikos studijas ISM universitete. Bėgau nuo man klijuojamos „auksinio jaunimo“ etiketės – norėjau įrodyti savo vertę tiek sau, tiek kitiems. Todėl iškart po studijų nusprendžiau išvykti į užsienį, kur nei mano pavardė, nei „Staticus“ vardas nieko nereiškia“, – prisimena Aušra.
Jauna mergina JAV buvo susiradusi vietą praktikai, tačiau tėtis ją atkalbėjo pasakęs, kad iš ten ji gali nebenorėti sugrįžti. Kaip alternatyvą V.Vankevičius pasiūlė imtis jo įkurtos įmonės plėtros Norvegijoje. Priėmusi tėčio pasiūlymą, Aušra beveik 10 metų šioje šalyje buvo atsakinga už pardavimą, kol vieną dieną sulaukė tėčio skambučio.
Šeimoje niekada nebuvo kalbama apie tai, kad verslas ateityje bus perduotas jai ar jos sesei – abi turėjo visišką laisvę pasirinkti savo kelią.
„Kažkada labai seniai tėtis manęs paklausė: o gal parduodame verslą? Puikiai prisimenu savo reakciją – tvirtai pasakiau: tikrai ne. Matyt, tas mano atsakymas jam įstrigo ir nuo tada jis tyliai brandino mintį vieną dieną perduoti verslą man. Kai 2019 m. paprašė sugrįžti iš Norvegijos, tėtis jau buvo apsisprendęs nebesamdyti išorinių vadovų, bet šiam darbui auginti mano kompetencijas“, – pasakoja „Staticus“ vadovė.
Didžiausi iššūkiai – trečiajai kartai
25 metus šeimos verslus konsultuojanti advokatė sako, kad perduodant verslą antrai kartai didžiausių iššūkiaų kyla dėl tarpusavio santykių, skirtingų lūkesčių ir vertybių suderinimo. Pasak „EY Law“ vadovaujančiosios partnerės Baltijos šalyse Ingos Pakalniškytės, prie minties apie verslo perėmimą vaikai dažniausiai pradedami pratinti dar paauglystėje. Organiškas verslo perleidimas kitai kartai trunka apie 14–15 metų.
„Didelių verslų savininkai dažnai skatina savo šešiolikmečius vaikus vasaromis įsidarbinti įmonėse atliekant paprastus, nekvalifikuotus darbus. Jaunuoliai kartu su kitais darbuotojais anksti ryte vyksta gamyklos autobusu į darbą ir ten krauna dėžes, fasuoja produkciją ar pluša restoranų virtuvėse. Šios patirties tikslas – padėti suprasti, kad tėvų sukurtas verslas yra sunkaus darbo rezultatas. Tokia patirtis ypač motyvuoja jaunuolius siekti išsilavinimo ir ugdo pagarbą kiekvienam komandos nariui. Tai sveikintina patirtis, kurią vis dažniau pastebiu ir Lietuvoje“, – teigia „EY Law“ vadovaujančioji partnerė Baltijos šalyse.
Statistika rodo, kad šeimos verslai dažniausiai susilpnėja ar net praranda tęstinumą, kai juos perima trečioji karta. Ši karta dažnai siekia keisti verslo kryptį, ieško naujų idėjų bei nutrūksta ryšis su verslo įkūrėjais. Dėl to sėkmingai tęsti veiklą sugeba vos trečdalis šeimos verslų, pasiekusių trečiąją kartą.
Advokatė I.Pakalniškytė taip pat pastebi, kad vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo šiandien susiduria užsienio verslo konsultantai, – vis dar itin aktyvūs devyniasdešimtmečiai šeimos verslų įkūrėjai.
Statistika rodo, kad šeimos verslai dažniausiai susilpnėja ar net praranda tęstinumą, kai juos perima trečioji karta.
„Net ir pasitraukę iš kasdienio verslo valdymo, 80–90 metų verslo įkūrėjai dažnai siekia išlaikyti savo įtaką, nori dalyvauti priimant įvairius sprendimus. Konsultantų užduotis – rasti subtilų sprendimą, kaip įveiklinti verslo įkūrėjus, kad jie jaustųsi svarbūs, bet kartu netrukdytų veikti organizacijai. Tai viena aktualiausių temų, kuri šiuo metu gvildenama pasaulinėse konferencijose“, – mini I.Pakalniškytė.
Vadovė su aukštakulniais
„Staticus“ vadovė A.Vankevičiūtė pasakoja, kad jos tėtis, įmonės įkūrėjas, nuo kasdienės veiklos pasitraukė praėjus metams po to, kai ji perėmė vadovavimą.
„Jei man kyla klausimų, visada skambinu tėčiui – jo įžvalgos ypač vertingos, kai kalbame apie verslo plėtrą ar investicijas. Jis nuolat primena man žvelgti į ilgalaikę perspektyvą. Be to, jis – labai energingas žmogus. Džiaugiuosi, kad tėtis vis dar yra mūsų komandoje. Jo pozityvumas įkvepia kolektyvą, o patirtis padeda priimti tvarius sprendimus bei suteikia saugumo jausmą“, – sako Aušra.
Vadovavimą verslui ji perėmė prasidėjus pandemijai, todėl teko prisitaikyti prie naujos realybės. Aušros iniciatyva, įmonė atsisakė tradicinio, griežto valdymo modelio, kur sprendimai nuleidžiami iš „viršaus į apačią“. Pamažu pereita prie komandinio darbo ir sprendimų priėmimų. Toks pokytis buvo visiška naujovė statybų sektoriuje.
„Pirmąją darbo dieną pasakiau kolegoms: eisiu savo tėčio pramintais pėdsakais, bet mano žingsniai bus kitokie – kartais greitesni, kartais su aštriais aukštakulniais. Tačiau kryptis išliks ta pati. Labai džiaugiuosi, kad didžioji dalis komandos, pradėjusi dirbti dar su mano tėčiu, tebėra kartu. Vienas reikšmingiausių pokyčių, kurį pavyko įgyvendinti, – tapome tikra tarptautine įmone, kurioje dirba 22 tautybių specialistai. Tai atveria mums visiškai naujus horizontus“, – pastebi „Staticus“ vadovė.
Svarbiausia – nesusireikšminti
Anot šeimos verslų konsultantės I.Pakalniškytės, paprastai jaunoji karta turi daug jaunatviško maksimalizmo, kuris visuomet turi įtakos pokyčiams versle. Tinkamai nesuvaldytos iniciatyvos generuoja nuostolius arba, priešingai – kai kurie sprendimai, kurie atrodo neįprasti senajai kartai, tampa didžiuliu proveržiu. Advokatė pabrėžia, kad perdavus verslą savo atžaloms visuomet rekomenduojama perduoti ne tik atsakomybę, bet ir visišką pasitikėjimą.
„Pernai metais vienas Vokietijos didelės verslo grupės, 28-os kartos atstovas Florianas Freiherras von Tuchneris pasidalijo savo asmenine patirtimi. Jo tėvas, prieš perleisdamas verslą, davė sūnui užduotį – pradėti ir išvystyti verslą Kinijoje. Verslo idėją turėjo sugalvoti pats, tėvas suteikė pradinius resurus verslo įkūrimui. Ir tik tada, kai sūnui pavyko sėkmingai savarankiškai išvystyti verslą, jis sulaukė tėvo skambučio, kad laikas perimti verslo valdymą iš tėvo“, – pasakoja „EY Law“ vadovaujančioji partnerė Baltijos šalyse I.Pakalniškytė.
Visai kiti iššūkiai, pasak jos, laukia šeimos verslų, kuriuos perima dešimta ar penkiolikta karta. Tokiais atvejais jaunąją kartą paprastai būna sunku motyvuoti studijuoti, nes jaunuoliai žino, kad pretenduoja į kelių ar kelių šimtų milijonų palikimą. Vis dėlto dauguma šeimos verslų atstovų pabrėžia, kad išsilavinimas ir bendros vertybės stiprina šeimos ryšius ir padeda verslui sėkmingai gyvuoti ilgus metus.
„Staticus“ verslą iš tėčio perėmusi A.Vankevičiūtė prisipažįsta dažnai sulaukianti klausimo, kaip jai pavyko taip sėkmingai įsilieti į šeimos verslą.
„Svarbiausia yra nesusireikšminti nei tėvams, nei vaikams. Paslaptis paprasta – jei nori kažką turėti, turi daug ir nuosekliai dirbti, ir stebuklų čia jokių nėra. Abu su tėčiu esame vienas kitam dėkingi – aš už tai, ką turiu, o jis – kad sėkmingai tęsiu tai, ką jis pradėjo“, – sako Aušra.
Skaičiuojama, kad apie 70 proc. pasaulio verslų yra valdomi šeimų, šis skaičius panašus ir Lietuvoje. Mūsų šalyje šeimos verslų tradicijos buvo nutrauktos sovietinės okupacijos laikotarpiu, todėl dauguma dabartinių šeimos verslų yra valdomi pirmosios arba antrosios kartos. O pasaulyje šeimų valdomi verslai skaičiuoja šimtmečius.
