Tarkime, staiga darbdavys įveda taisyklę, kad mažiausiai dvi dienas per savaitę reikia būti ofise.
„Darbuotojai svarsto, ar privalo sutikti, darbdavys – kaip tai įforminti teisėtai", – rašė E. Kiznė.
Pasak advokatės, pagal Darbo kodekso nuostatas dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Darbuotojo atsisakymas dirbti nuotoliniu būdu negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas.
„Darbdavys privalo tenkinti prašymą dirbti nuotoliniu būdu tik tam tikroms darbuotojų kategorijoms: nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms, auginantiems vaiką iki 8 metų, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų, taip pat darbuotojams, pateikusiems prašymą dėl sveikatos būklės, negalios ar būtinybės slaugyti šeimos narį. Tačiau tai netaikoma, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas", – aiškino E. Kiznė.
Darbdavys, pasak advokatės, gali nustatyti, kokią darbo laiko dalį dirbama nuotoliu. Nuotolinis darbas turi būti organizuojamas pagal aiškiai nustatytas taisykles, kuriose turėtų būti numatyti darbo laiko apskaitos reikalavimai, darbo vietos specifika, suteikiamų darbo priemonių naudojimo sąlygos, bendravimo su darbuotoju būdai bei išlaidų, patiriamų dirbant nuotoliniu būdu, kompensavimo tvarka ir kita.
Tokioje tvarkoje rekomenduojama aptarti ir kibernetinio saugumo, darbo iš užsienio valstybės sąlygas, nuotolinio darbo atšaukimo galimybę.
Ji taip pat pabrėžė, kad vidaus taisyklės negali paneigti darbo sutartyje, kolektyvinėje sutartyje ar atskiruose darbdavio ir darbuotojo susitarimuose aiškiai įtvirtinto nuotolinio darbo. Darbuotojui itin svarbu tai, kas parašyta šiuose dokumentuose.
„Jei nuotolinis darbas įrašytas darbo sutartyje, kolektyvinėje sutartyje ar atskirame darbdavio ir darbuotojo pasirašytame susitarime, keisti šią sąlygą be darbuotojo rašytinio sutikimo negalima ", – teigė E. Kiznė.
Taigi, jos teigimu, jei nuotolinis darbas įtvirtintas darbo sutartyje ar susitarime – jo negalima vienašališkai atšaukti be darbuotojo sutikimo, net jei darbdavys patvirtina vidaus tvarką dėl nuotolinio darbo.
Jei darbdavys inicijuoja darbo sąlygų keitimą ir siekia panaikinti nuotolinio darbo galimybę, darbuotojas turi teisę atsakyti per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 5 darbo dienos.
„Nesutikus dirbti pakeistomis sąlygomis, darbdavys gali nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, bet tik tada, kai siūlymas keisti darbo sąlygas pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis", – paaiškino E.Kiznė.
Tokiu atveju darbuotojas, dirbęs ne trumpiau kaip vienerius metus, turi būti raštu įspėtas prieš vieną mėnesį (tam tikroms darbuotojų grupėms taikomi ilgesni terminai). Jam taip pat turi būti išmokėta dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka. Dirbusiems iki vienerių metų – įspėjimo terminai trumpesni, o išmoka mažesnė.
