„Kaip profesionali rinkos analizės komanda, mes siūlome didelės grąžos investicijų galimybes, pagrįstas išsamiomis pramonės tyrimais ir duomenimis paremtais strateginiais sprendimais.
Mūsų tikslas yra padėti jums atpažinti mažos kainos akcijas, kurios gali ženkliai augti per ateinančius kelerius metus, užtikrinant, kad jūsų portfelis gautų tvirtus grąžos rodiklius tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu.
Rekomenduojamos akcijos: tiksli duomenų parama, ateities augimo potencialas. Dabartinė kaina: 0,67 eur. Tikslinė kaina: 38.83 eur. Augimo potencialas: Apytiksliai 7000 proc.“, – gundo sukčiai socialiniuose tinkluose, net nenurodydami, kokių fondų ar įmonių akcijų siūlo įsigyti. Viskas esą paaiškės jau pervedus pinigus už „pirkinį“.
„Swedbank“ atstovas ryšiams su visuomene Gytis Vercinskas 15min patvirtino, kad tai – vienas iš tų atvejų, kai sukčiai bando pasinaudoti „Swedbank“ prekės ženklu.
Žada sukrauti turtus
Per 2025 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje fiksuota daugiau kaip 800 investicinio sukčiavimo atvejų, o dėl šio sukčiavimo būdo patirti gyventojų nuostoliai sudarė daugiau kaip 2 mln. eurų, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys.
Kaip žmonės įkliūva į investicinių sukčių pinkles ir kaip atpažinti sukčių taikomus metodus? „Swedbank“ saugumo ekspertų teigimu, pagrindinis pavojaus signalas – pažadas greitai praturtėti.
„Investicinis sukčiavimas patenka tarp trijų labiausiai paplitusių sukčiavimo būdų Lietuvoje po duomenų žvejybos ir avansinių mokėjimų. Nuo kitų sukčiavimo būdų jis išsiskiria labiau kompleksine taktika ir itin mažomis galimybėmis atgauti prarastas lėšas.
Kaip rodo realūs pavyzdžiai, gali praeiti nemažai laiko, kol žmonės supranta, kad pakliuvo į investicinių sukčių pinkles. Per šį laiką jie gali ne kartą pervesti įvairias pinigų sumas tikėdamiesi uždirbti, o tai galiausiai išaugina bendrą nuostolių dydį“, – sako Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.
Sukčių pažadai skamba gražiausiai
Specialistai atkreipia dėmesį, kad viešai siūlomos investicijos, žadančios 300 ar net 400 procentų grąžą, yra neįprastos ir neatitinka realių finansų rinkų veikimo principų.
Tokie pažadai paprastai skamba per gerai, kad būtų tiesa, o profesionalūs investuotojai nevartoja „mažos rizikos“ ir „milžiniškos grąžos“ sąvokų kartu, nes tokio derinio rinkoje paprasčiausiai nėra.
Ekspertai išskiria pavojaus skambučius, kurių buvimas padeda atpažinti investicinius sukčius.
Abstraktūs „sėkmės pavyzdžiai“ be konkrečių duomenų
Patiklūs internautai viliojami pasakojant apie neva pasiektą 300 proc. grąžą ar itin stipriai išaugusį „komandos turtą“.
Tačiau tokie teiginiai dažnai pateikiami be jokios papildomos informacijos: nenurodomi įmonių pavadinimai, tikslūs laikotarpiai, nepriklausomi patvirtinimai ar audituoti rezultatai.
Tai leidžia abejoti informacijos tikrumu ir gali būti ženklas, kad bandoma manipuliuoti potencialiais investuotojais.
Skelbimuose minima 300 proc. grąža ar išaugęs turtas be įmonių pavadinimų, laikotarpių ar audituotų rezultatų – tai manipuliacijos ženklas. Sukčiai rodo tariamą grąžą fiktyviose sąskaitose, siekdami pasitikėjimo, bet vengia konkrečių duomenų.
Skelbimuose kartais minimi dividendai, kurie viršija rinkos realybę dešimtis kartų. Tokie skaičiai finansų ekspertų vertinami kaip klaidinantys ir neįmanomi.
Legalios bendrovės negali mokėti 80 proc. dividendų grąžos, o tokie pažadai aiškiai signalizuoja apie melagingą arba manipuliacinę informaciją.
Siūlo atsisiųsti programas, prisijungti prie bankininkystės
Lietuvos bankų asociacija jau prieš kelis metus įspėjo gyventojus apie tai, kaip veikia sukčiai – jų metodai jungia technologijas ir psichologinę manipuliaciją.
Siūlomos atsisiųsti programos neretai būna skirtos nuotoliniam prisijungimui prie kito kompiuterio – tai leidžia pasisavinti konfidencialius prisijungimo duomenis.
Pasitaiko atvejų, kai nusikaltėliai įkalba auką ir kartu prisijungti prie elektroninės bankininkystės paskyros, kad „drauge įvertintų finansinę padėtį“, o iš tiesų atlieka pavedimus.
Pradėję nuo siūlymo „investuoti“ 200–300 eurų, sukčiai skubina, esą pasiūlymas rytoj nebegalios. Siekdami įrodyti, kad rizika – menka, o atgauti „sąskaitoje“ esančius pinigus esą nesudėtinga, net perveda dalį jau „investuotų“ lėšų atgal į asmens banko sąskaitą, kaip nutiko ir Viktorui.
Specialistai konstatuoja, kad šis grąžinimas gali būti toks paveikus, jog auka galutinai įtiki „investuojanti“ ir nenori nė girdėti banko darbuotojų ar policijos pareigūnų argumentų. Beje, dažnai sukčiai iš anksto įspėja, kad šie tikrai gali teirautis apie įtartinus pavedimus.
Dirbtinai kuriamas autoritetas arba panaudojamas DI
Sukčių pranešimuose dažnai pabrėžiama ilgametė patirtis, pasaulinio lygio ekspertų komanda ar „mokslinės strategijos“.
Tačiau tokie apibūdinimai dažnai nepatikrinami: neatskleidžiamos pavardės, nėra informacijos apie licencijas, o tariami specialistai nėra žinomi finansų rinkose. Tai rodo bandymą sukurti patikimumo įspūdį be realių įrodymų.
Tam tikrais atvejais gali būti pasitelkiami dirbtinio intelekto (DI) programomis generuotų investavimo ekspertų atvaizdai, kaip tai vyksta šios tariamos investicijų kampanijos metu.
Emocinis spaudimas ir motyvacinės frazės – tipinė sukčiavimo retorika
Tekstuose dažnai naudojami pažadai apie „turtų augimą“, „nuolatinę grąžą“ ar „galimybę tapti nugalėtoju rinkoje“.
Tokia retorika labiau primena emocinį marketingą nei realų investavimo pasiūlymą. Ji naudojama tam, kad skaitytojas priimtų sprendimą greičiau ir neįvertintų rizikos.
Investiciniai sukčiai dažnai naudoja emocinės manipuliacijos taktiką, kad apgautų savo aukas.
Jie išnaudoja tokias emocijas kaip baimė, skubumas, godumas ir užuojauta, kad aptemdytų racionalų mąstymą ir paskatintų skubotus sprendimus.
Pavyzdžiui, sukčiai sukuria skubos jausmą pasitelkdami netikrus terminus arba įspėjimus apie gresiantį nuostolį, taip viliodami aukas veikti greitai, neatlikus tinkamos analizės.
Jie taip pat manipuliuoja jauduliu ir godumu, žadėdami nerealiai didelę grąžą ar išskirtines galimybes, o taip pat apeliuoja į užuojautą ir geranoriškumą pasitelkdami pramanytas istorijas, skirtas sukelti empatiją.
Patikimi paslaugų teikėjai visada pateikia licencijas ir priežiūros institucijų informaciją
Lietuvoje investicines paslaugas gali teikti tik licencijuotos įmonės, prižiūrimos Lietuvos banko.
Skelbimuose, kuriuose nepateikiama informacija apie teisinį statusą, licencijas ar oficialias rizikos deklaracijas, dažnai veikia nelegalūs paslaugų teikėjai. Tai vienas svarbiausių signalų, kad verta išlikti budriems.
Pagrindinės rekomendacijos, kaip išvengti investicinių sukčių
-
Kritiškai vertinkite kiekvieną netikėtai gautą pasiūlymą investuoti. Jei žadama didžiulė grąža – pasidomėkite apie rizikas. Jei rizikos ignoruojamos arba nuvertinamos, greičiausiai susidūrėte su sukčiais.
-
Tikrinkite pasiūlymą: peržiūrėkite Lietuvos banko viešai skelbiamus licencijuotų ir reguliuojamų finansų valdymo įmonių sąrašus. Ieškokite atsiliepimų apie pasiūlymą ir domėkitės, ar nėra jau anksčiau nukentėjusių žmonių įspėjimų.
-
Neskubėkite ir apgalvokite. Spaudimas pernelyg greitai priimti sprendimus ir patikėti savo asmenines lėšas nežinomiems subjektams – apgaulės požymis.
-
Išsiaiškinkite lėšų grąžinimo sąlygas – visuomet domėkitės, kokiomis sąlygomis ir kada galėsite atsiimti investuotas lėšas.
-
Saugokite asmeninę informaciją. Netikėtai gavę pasiūlymą investuoti, niekada neatskleiskite savo asmeninės ar finansinės informacijos.
-
Naudokitės tik oficialiais bendravimo kanalais ir nesileiskite į bendravimą privačiomis žinutėmis ar pokalbių programėlėse.
15min verdiktas: Melas. „Swedbank“ vardu prisidengia sukčiai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
