Daugiau nei 90 proc. lietuvių papildomo darbo galimybės domina, atskleidė laikinų darbuotojų platformos „Workis“ atlikta naujausia apklausa. Galimybė padidinti savo finansus, nekeičiant pagrindinio pajamų šaltinio, patraukli įvairių sričių specialistams – tiek biuro darbuotojams, tiek vadovaujančias pozicijas užimantiems respondentams.
Konkurencingas užmokestis, viršijantis 10 Eur/val. neto, domintų net 38 proc. respondentų. Tokio dydžio papildomos pajamos suviliotų 47 proc. vadovų, 55 proc. dirbančių savarankiškai bei 46 proc. kvalifikuotų specialistų. Be to, apklausos duomenimis, 6 proc. dalyvių rinktųsi papildomą darbą, kurio atlygis patenka į minimalaus darbo užmokesčio rėžius (6,00-6,99 Eur/val. neto).
Įmonės vadovo J.Kovo teigimu, lietuvių požiūrį į antro darbo teikiamą finansinę naudą neretai lemia tiek ekonominės realijos, tiek kintantys standartai atlyginimams. Augančių pragyvenimo išlaidų bei darbo ir asmeninio balanso kontekste, nemaža dalis norėtų papildomo darbo, kuris sutaptų su jų finansiniais lūkesčiais.
„Papildomas darbas pirmiausia vilioja galimybe užsidirbti daugiau – žmonėms svarbu jaustis finansiškai saugiems, turėti atsargų netikėtoms išlaidoms ar įgyvendinti asmeninius tikslus. Tačiau ne mažiau svarbus ir lankstumas – galimybė dirbti tada, kai tai patogu, ir taip suderinti papildomą veiklą su pagrindiniu darbu ar asmeniniu gyvenimu. Tokia laisvė ir pasirinkimas suteikia žmonėms kontrolės jausmą, o tai tampa vis svarbesne vertybe šiuolaikinėje visuomenėje“, – sako vadovas.
Regionų gyventojai nori uždirbti daugiau
Šalies regionuose įsikūrę miestų, miestelių ir kaimo vietovių gyventojai papildomo darbo ieško, o užmokesčiui kelia aukštesnius reikalavimus. Daugiau nei 10 Eur/val. neto siūlantis papildomas darbas domintų 42 proc. Klaipėdos, 40 proc. Marijampolės, 46 proc. Telšių, 43 proc. Vilniaus apskričių gyventojų bei 39 proc. respondentų, įsikūrusių regiono miesteliuose ar kaimuose.
J.Kovas pastebi, kad net ir mažesnis darbo užmokestis antrame darbe regionų gyventojams būtų aktualus. 6 proc. Tauragės, 4 proc. Šiaulių, 3 proc. Kauno apskričių ir 2 proc. didmiesčių respondentų darbintųsi papildomai, nepaisydami atlyginimo dydžio.
„Papildomas darbas regionų gyventojams – būdas kompensuoti mažesnes pagrindines pajamas ir realiai pagerinti finansinę padėtį. Jie ne mažiau vertina savo laiką, todėl taip pat kelia gana aukštus atlygio lūkesčius. Skaitmeninė erdvė ir galimybė matyti atlyginimų skirtumus tarp miestų didina ir finansinį sąmoningumą – net mažuose miesteliuose žmonės ima tikėtis užmokesčio, atitinkančio jų pastangas ir gyvenimo kokybės siekius, – papildo J.Kovas. – Be to, regionuose neretai susiduriama su logistinėmis kliūtimis, pavyzdžiui, ribotu viešuoju transportu, todėl dauguma respondentų norėtų gauti atitinkamą finansinę vertę, rinkdamiesi papildomą darbą.“
