Sekite 15min Google
Naujo darbo paieška jau seniai nėra vien patinkančio darbo skelbimo suradimas ir gyvenimo aprašymo, CV išsiuntimas. Svarbiausia atrankos proceso dalis yra darbo pokalbis, kurio metu gyvai vertinamos ne tik kandidato žinios ar patirtis, bet ir gebėjimas save pristatyti bei prisitaikyti, motyvacija ir asmeninės savybės.
„Darbdaviai vertina ir konkretaus kandidato patirtį, ir tai, kaip jo žinios, įgūdžiai, asmeninės savybės bei motyvacija atitinka konkrečios pozicijos ir bendrus organizacijos poreikius. Kandidato sėkmę dažnai lemia ne vien kvalifikacija, bet ir gebėjimas save pristatyti. Jei to nelabai mokate, darbo paieška gali užtrukti – net ir turint darbo rinkoje itin paklausius įgūdžius“, – sako Rita Karavaitienė – darbo rinkos ekspertė, šioje srityje sukaupusi 25 metų patirtį.
Svarbiausia – pasiruošimas
Tam, kad prisistatymas būtų sklandesnis ir išsiskirtumėt iš bendro kitų kandidatų srauto, „Acme grupės“ atrankų partnerė Indrė Girdzijauskienė siūlo paprastą, bet efektyvią strategiją – tiesiog nepatingėti pasiruošti pokalbiui.
„Net ir pozicijoje, kurioje neprivaloma patirtis – pavyzdžiui, jaunesniojo darbuotojo (angl. junior) – iš anksto parodyta iniciatyva padarys įspūdį ir išskirs jus iš dažnai vienodo kandidatų srauto. Prieš darbo pokalbį nepatingėkite pasiieškoti informacijos apie įmonę, suprasti jos poziciją ir pasiruošti papildomų klausimų“, – pataria I.Girdzijauskienė.
Abi ekspertės sutaria, jog stiprūs kandidatai išsiskiria būtent tuo, kad prieš pokalbį atlieka namų darbus.
„Jei jaučiate, kad pokalbio metu gali kilti jaudulys, iš anksto pasirašykite jo planą – trumpais punktais pasižymėkite, apie ką norite papasakoti, kokius savo pasiekimus norite paminėti, ko reikia nepamiršti paklausti. Vien tai leis ir iš anksto apgalvoti svarbius aspektus, ir padės nusiraminti, ir leis atrodyti kur kas profesionaliau“, – pataria I.Girdzijauskienė.
Jei jaučiate, kad pokalbio metu gali kilti jaudulys, iš anksto pasirašykite jo planą.
R.Karavaitienė priduria, kad nepasiruošimas dažnai atsiskleidžia labai greitai – pavyzdžiui, kai nesugebama paaiškinti, kodėl pasirinkta kandidatuoti į konkrečią įmonę ar poziciją.
„Darbo pokalbiuose vis dar dažna situacija, kai žmonės negali argumentuoti, kodėl jiems patraukli konkreti pozicija, kodėl nori būtent šio darbo. Taip pat neretai pasitaiko ir atmintinai išmoktų atsakymų, ir bandymų visus atsakymus sugalvoti ekspromtu“, – pasakoja ekspertė.
Atitikti visus reikalavimus ne visuomet būtina
Darbo skelbimuose paprastai būna išvardinta daugybė reikalavimų, dėl ko potencialūs kandidatai, neatitinkantys visų punktų, dažnai nesiryžta siųsti savo CV. Tačiau abi ekspertės ragina kiekvieną situaciją vertinti kritiškai.
„Net jei neatitinkate visų reikalavimų, įsivertinkite, ar turimų žinių bei gebėjimų pakanka atlikti pagrindinėms konkrečios pozicijos užduotims ir ar galėtumėte operatyviai įgyti trūkstamas kompetencijas. Jei taip – drąsiai kandidatuokite“, – sako I.Girdzijauskienė.
R.Karavaitienė priduria, kad ypač jauniems ar karjeros kryptį norintiems keisti žmonėms svarbu parodyti ne tik tai, ką jie jau moka, bet ir atskleisti savo potencialą.
„Didžioji dalis verslo puikiai supranta, kad įgūdžių galima išmokyti, o požiūrio į darbą – ne. Todėl dažnai kur kas aukščiau vertinamas noras mokytis, gebėjimas prisitaikyti, aiškus kandidato suvokimas, kodėl jis eina į konkrečią sritį ir ką gali joje pasiūlyti“, – sako R.Karavaitienė.
Svarbu ne tik ką, bet ir kaip pasakysite
Pasak eksperčių, darbo pokalbyje svarbu ir natūralumas bei nesukaustytas bendravimas. Pavyzdžiui, kūno kalba gali rodyti kandidato jaudulį, bet bandyti specialiai jo slėpti tikrai nereikia.
„Žmogus, kuris nevengia akių kontakto, visuomet atrodo drąsesnis ir atviresnis. Tačiau besijaudinančių kandidatų tikrai nevertinu neigiamai – jei matau, kad žmogus jaudinasi, man tai yra signalas jį nuraminti ir padrąsinti“, – sako „Acme grupės“ atrankų partnerė I.Girdzijauskienė.
Pasak jos, kur kas daugiau neigiamos įtakos turės elementarios pagarbos pašnekovui stoka.
„Menkai užmaskuotas grubumas, vėlavimas į darbo pokalbį, apie tai iš anksto neinformavus – visa tai kažkam gali atrodyti smulkmenos, bet jos daug pasako apie žmogų, jo charakterį ir savybes, kurios svarbios tiek konkrečiose pareigose, tiek viso kolektyvo atmosferai“, – dėmesį atkreipia I.Girdzijauskienė.
Dar viena klaida – įsivaizdavimas, kad darbo pokalbis yra tik darbdavio „klausimų sesija“. Darbo rinkos ekspertės pabrėžia, jog visuomet reikėtų pasidomėti, kokie konkretūs lūkesčiai keliami darbo pozicijai, kaip bus vertinami darbuotojo rezultatai ar paprašyti bent keliais sakiniais apibūdinti jau dirbančius kolegas ir bendrą kolektyvo atmosferą.
Darbo rinka šiandien. Svarbiausios tendencijos
Beveik nuo 2000 m. Lietuvos darbo rinką atidžiai stebinti R.Karavaitienė sako, jog šiuo metu viena ryškiausių joje matomų tendencijų – paklausos ir pasiūlos disbalansas skirtingose srityse.
„Techninėse, technologijų, inžinerijos ir medicinos srityse kandidatų kiekis yra pakankamai mažas, tuo tarpu komunikacijos, administravimo, rinkodaros ar žmogiškųjų išteklių srityse konkurencija kur kas didesnė“, – konstatuoja ekspertė.
Todėl, pasak jos, šiandien kaip niekad svarbu nuolat mokytis, kelti kvalifikaciją ir nebijoti keisti veiklos srities. R.Karavaitienė įsitikinusi, kad tai gali suteikti didžiulį konkurencinį pranašumą ir atverti daugybę naujų galimybių.
Be nuolatinio tobulėjimo ir gebėjimo mokytis, R.Karavaitienė išskiria dar du esminius konkurencinius pranašumus šiandienos darbo rinkoje: technologinį raštingumą ir gebėjimą prisitaikyti prie greitai besikeičiančių darbo rinkos poreikių.
„Acme grupės“ atrankų partnerė I.Girdzijauskienė prie šiuo metu rinkoje labiausiai vertinamų savybių dar prideda gebėjimą mokytis ir prisitaikyti prie pokyčių, kritinį mąstymą, bendradarbiavimą ir gebėjimą efektyviai naudotis dirbtinio intelekto (DI) įrankiais.
Abi ekspertės sutaria, kad pastarieji tampa vis dažnesni darbo paieškos procese – kandidatai dirbtiniu intelektu naudojasi ruošdamiesi pokalbiams, kurdami CV ar rašydami motyvacinius laiškus.
„Šiuo metu labai retas motyvacinis laiškas dar būna parašytas be DI. Per dieną perskaitant dešimtis ar netgi šimtus laiškų, gana greitai pradedi atskirti, kurie yra rašyti žmogaus“, – šypteli I.Girdzijauskienė.
