Sekite 15min Google
Per pastaruosius penkerius metus santykis tarp darbo valandos kainos ir per ją sukuriamos vertės Lietuvoje suprastėjo net 12 proc. Kas tai lemia ir ką daryti, kad svajonė dirbti keturias dienas per savaitę, bet gauti vakarietiškus atlyginimus Lietuvoje galėtų tapti realybe?
Valstybė turi veikti kaip verslas: algos turi būti keliamos ne todėl, kad pabrango kava
Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistės dr. Živilės Simonaitytės-Vasiliauskienės teigimu, pastaraisiais metais Lietuvoje darbo valanda brangsta greičiau nei auga per ją sukuriama vertė.
„Atlyginimų augimas savaime nėra problema. Problema prasideda tada, kai darbo kaina auga greičiau nei produktyvumas – tada tiesiog mokame daugiau nei sukuriame. O čia statistika mums negailestinga – per pastaruosius penkerius metus šis santykis Lietuvoje pablogėjo apie 12 proc. Todėl darbo užmokesčio augimas turi būti susietas su produktyvumo augimu”, – sako Ž.Simonaitytė-Vasiliauskienė.
Šiai pozicijai pritaria ir „Danske Bank“ vadovas Lietuvoje Giedrius Dzekunskas, kuris atkreipia dėmesį į valstybės požiūrį.
„Valstybė kelia minimalų atlyginimą remdamasi tuo, kaip viskas brangsta, o turėtų veikti kaip verslas – žiūrėti, kaip išgyventi ne tik šiandien, bet ir po penkerių ar dešimties metų. Bet kokio atlyginimo pakėlimas privalo būti susietas su produktyvumu, o ne su augančiomis kavos kainomis Vilniaus kavinėse. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie viešojo sektoriaus atlyginimų augimą – jame turime 27 proc. visų dirbančiųjų ir jų vis daugėja kasmet. Jei atlyginimai kyla, o institucijų veiklos kokybė ir efektyvumas – ne, turime situaciją, kai dar kartą reikės kelti mokesčius visiems dirbantiems“, – teigia G.Dzekunskas.
Vadovų požiūris turi keistis: dirbti ne daugiau, o protingiau
G.Dzekunsko teigimu, Lietuvoje produktyvumas vis dar pernelyg dažnai siejamas su darbo valandų skaičiumi, nors ilgesnis darbo laikas savaime nereiškia didesnės sukuriamos vertės.
Kai darbo kaina auga greičiau nei produktyvumas – tada tiesiog mokame daugiau nei sukuriame.
„Turime du kelius – arba dirbti daugiau, arba protingiau. Ir čia labai svarbus vadovų vaidmuo: pirmiausia jie turi nustoti tapatinti produktyvumą su ilgomis darbo valandomis ir daugiau dėmesio skirti tam, kiek vertės organizacija sukuria su turimais resursais. Lietuvoje turime talentų, ambicijos ir greičio, bet mums trūksta stipraus vadybinio potencialo“, – teigia G.Dzekunskas.
Pasak jo, šiuolaikinio vadovo užduotis šiandien turėtų būti ieškoti, kurių darbų apskritai nebereikia daryti rankomis, ką galima automatizuoti ir kaip technologijos gali padėti tai pačiai komandai padaryti daugiau.
„Tuo tarpu darbuotojams kaip niekad svarbu nuolat mokytis ir įsivertinti, ar turimi įgūdžiai keičiasi atsižvelgiant į augančias dirbtinio intelekto galimybes. Esame darbštūs, bet vien to, kad uždirbtume daugiau, nebeužtenka“, – sako G.Dzekunskas.
Dvigubai didesnė apyvarta vienam darbuotojui: ko verslas gali pasimokyti iš startuolių?
Kad technologijos iš tiesų gali padėti tai pačiai komandai sukurti daugiau, jau rodo Lietuvos startuolių sektorius. Asociacijos „Unicorns Lithuania“ duomenimis, 2026 m. antrąjį ketvirtį Lietuvoje veikiantys startuoliai sumokėjo 228,2 mln. eurų mokesčių – 38 proc. daugiau nei prieš metus, nors darbuotojų skaičius per šį laikotarpį beveik nepasikeitė.
„Lietuvai reikia augimo modelio, kuriame verslo pajamos didėtų sparčiau nei tam reikalingų darbo valandų skaičius. Technologijų sektoriuje tai jau matome: 2019–2024 metais vienam darbuotojui tenkanti metinė apyvarta išaugo nuo 117 iki 237 tūkst. eurų – daugiau nei dvigubai. Technologijos leidžia kurti produktus pasaulinei rinkai ir aptarnauti vis daugiau klientų proporcingai nedidinant darbo apimties“, – teigia „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė.
Pasak jos, kitas žingsnis – padėti šį augimo principą pritaikyti tradiciniams verslams ir pramonei. Tam įmonėms reikia gebėti įvertinti, ką verta automatizuoti, kur investuoti ir kokių naujų įgūdžių reikės darbuotojams.
„Valstybės pagalba turi būti praktiška: padėti įmonei įsivertinti, kur technologijos duotų didžiausią naudą, užtikrinti prieinamą finansavimą ir padėti darbuotojams persikvalifikuoti.. Pažangą turėtume matuoti tuo, kiek įmonių realiai pakeitė savo darbo procesus ir kokį rezultatą pasiekė. Technologijos jau yra čia – dabar svarbiausia, kaip greitai išmoksime jas pritaikyti“, – sako G.Verbickaitė.
Mažiau biurokratijos, daugiau vertę kuriančių verslų
Ž.Simonaitytė-Vasiliauskienė priduria, kad viena didžiausių kliūčių verslui šiandien – kapitalo prieinamumas ir biurokratija.
„Turime investicijų lengvatų įmonėms, kurios investuoja į produktyvumą, tačiau kartais tam, kad susitvarkytum visus dokumentus, reikia samdyti konsultantus, kurie kainuoja daugiau nei pati lengvata. Jei norime, kad verslai modernizuotųsi greičiau, turime ne tik skatinti investicijas, bet ir šalinti kliūtis“, – sako Ž.Simonaitytė-Vasiliauskienė.
G.Dzekunsko teigimu, valstybė taip pat turėtų sąmoningai skatinti didesnę pridėtinę vertę kuriančias veiklas ir nedelsti – technologinis pokytis vyksta itin greitai.
„Šiuo metu vyksta labai greita DI revoliucija – turime maždaug penkerių metų langą, per kurį galima stipriai pasistūmėti į priekį. Todėl valstybė neturėtų subsidijuoti neproduktyvaus ar mažai pridėtinės vertės kuriančio verslo. Jei norime auginti produktyvumą, turime daugiau investuoti į technologijas, žinias ir žmones, kurie geba tuos pokyčius įgyvendinti“, – teigia G.Dzekunskas.
