Šių metų apklausoje buvo analizuojami dviejų segmentų – pradedančiųjų ofiso specialistų (angl. entry-level white-collar) ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų (angl. blue-collar) – sprendimai skirtingose darbo situacijose.
Respondentams buvo pateikti praktiniai scenarijai, kuriuose reikėjo rinktis tarp didesnio atlyginimo ir patogesnių darbo sąlygų. Tokia metodika leido suprasti, kokių konkrečių dalykų darbuotojai atsisako lengviausiai ir kur prasideda riba, kai finansinė nauda nebepajėgia kompensuoti darbo sąlygų pokyčių.
Apklausa parodė, kad vertindami du skirtingus darbo pasiūlymus, darbuotojai pirmiausia atkreipia dėmesį į siūlomą atlyginimą. Tik tuomet, kai finansinė dalis jiems tinka, žmonės pradeda svarstyti kitus pasiūlymo aspektus. Ši tendencija būdinga tiek ofiso, tiek fizinį darbą dirbančioms grupėms.
„Šis elgesys rodo, kad darbuotojai šiandien labai tiksliai žino savo finansinę ribą. Jei atlygis jos neatitinka, pasiūlymas net nepatenka į realaus svarstymo lauką. Tačiau kai finansinė dalis yra pakankamai tvirta, žmonės kur kas racionaliau vertina kitus siūlomo darbo aspektus – ar jiems priimtinas darbo pobūdis, organizavimo principai, kasdienė rutina. Būtent tokį pasirinkimo modelį matome, vertindami visus apklausos scenarijus“, – sako „Workis“ vadovas Jurgis Kovas.
Dėl didesnio atlyginimo darbuotojai linkę daryti nuolaidas
Tyrime darbuotojams buvo pateikti praktiniai pasirinkimai, leidžiantys įvertinti, kaip pasikeičia jų sprendimai, kai viename darbo pasiūlyme atlygis yra didesnis. Rezultatai parodė, kad geresnė alga daugelį darbuotojų paskatina palankiau vertinti darbo sąlygas, kurios įprastai būtų mažiau patrauklios.
Žemesnės kvalifikacijos darbuotojai dėl didesnio atlygio ypač dažnai sutinka su įvairiais kasdieniais kompromisais. 83 proc. jų rinktųsi žemesnes pareigas, 79 proc. – prastesnį susisiekimą, 78 proc. – mažiau lankstų grafiką. Taip pat nemaža dalis būtų linkę dirbti intensyviau (77 proc.) ar ilgiau (74 proc.). Net 56 proc. šios grupės atstovų nurodė, kad didesnis atlygis būtų argumentas svarstant ir fiziškai sunkesnį darbą.
Labai panašiai elgiasi ir pradedantieji ofiso darbuotojai. 87 proc. jų dėl didesnio atlygio rinktųsi žemesnes pareigas, 86 proc. – mažiau patogią lokaciją, 75 proc. – didesnį darbo krūvį, 74 proc. – ribotą grafiko lankstumą, o 71 proc. – ilgesnį darbo laiką. Dalis jų priimtų ir lėtesnes karjeros galimybes (61 proc.), jei finansinis pasiūlymas būtų patrauklesnis.
Kaip sako J.Kovas, tokie pasirinkimai atspindi tai, kaip darbuotojai vertina savo realias finansines galimybes ir kas jiems tampa svarbiausia priimant sprendimą.
„Didžioji dalis darbuotojų labai aiškiai suskaičiuoja, kiek turi uždirbti, kad jaustųsi finansiškai saugiai. Kai šis poreikis patenkinamas, dalis kasdienių nepatogumų tampa priimtini. Tokiais atvejais žmonės lankstesni dėl grafiko, krūvio ar lokacijos, nes šiuos dalykus vertina kaip valdomus pokyčius“, – teigia J.Kovas.
Ribos, kurių darbuotojai neperžengia net dėl didesnio atlygio
Nors geresnis atlygis daugeliui darbuotojų padeda apsispręsti tarp dviejų pasiūlymų, tyrimas atskleidė ir aiškias ribas, kurių žmonės nelinkę peržengti net tada, kai finansinė nauda yra didesnė. Skirtingos darbuotojų grupės akcentuoja savus prioritetus ir jie dažnai susiję ne su darbo patogumu, o su įmonės patikimumu ar pačiu darbo pobūdžiu.
Žemesnės kvalifikacijos darbuotojai vienais svarbiausių kriterijų įvardija įmonės stabilumą ir patikimumą. Šiuos aspektus jie vertina per praktinę darbdavio laikyseną – nuo sąžiningo atsiskaitymo iki stabilios darbo organizacijos – ir būtent jų nenori aukoti net gavę geresnį finansinį pasiūlymą.
Vis dėlto per metus čia matomas ryškus pokytis: 2024 m. tik 30 proc. darbuotojų būtų rinkęsi prastesnės reputacijos įmonę dėl didesnio atlygio, o 2025 m. taip darytų jau 49 proc. Panaši tendencija fiksuojama ir stabilumo vertinime – prastesnį stabilumo lygį mainais į didesnę algą 2024 m. sutiko 41 proc., o šiemet – 48 proc. darbuotojų. Tai rodo, kad finansinis aspektas šiai grupei tampa vis svarbesnis, tačiau reputacija ir stabilumas išlieka kertiniais dalykais.
Ofiso darbuotojams svarbiausia, kad siūlomos pareigos atitiktų jų kompetencijas ir įprastą darbo pobūdį. Didesnis atlygis gali paskatinti rinktis mažiau patogią lokaciją ar intensyvesnį tempą, tačiau esminių darbo funkcijų jie keisti nelinkę. Kaip rodo apklausa, net ir didesnis atlygis jų neatgrasytų nuo smulkesnių kompromisų, tačiau darbų, kuriuose reikėtų gerokai daugiau fizinės apkrovos ar visiškai kitokio profilio įgūdžių, ši grupė nesvarstytų. Ši tendencija sutampa su kitomis tyrimo įžvalgomis: ofiso darbuotojams ypač svarbus darbo ir asmeninio gyvenimo balansas, aiškus pareigų apibrėžtumas ir nuosekliai organizuota kasdienė darbo rutina.
Kaip teigia ekspertas, būtent šios ribos darbdaviams parodo, kada finansinis argumentas dar veikia, o kada žmonės sprendžia pagal visai kitus kriterijus. „Atlyginimas dažnai tampa tuo kriterijumi, nuo kurio darbuotojai apskritai pradeda vertinti pasiūlymą, tačiau pats sprendimas keisti darbą gimsta ne vien matant skaičius. Žmonės išeina tada, kai pradeda mažėti pasitenkinimas pačiu darbu.
Kai finansinis atotrūkis nuo rinkos nėra didelis, būtent „minkštieji“ veiksniai – galimybės tobulėti, darbo ir poilsio balansas, vadovo palaikymas – tampa lemiantys. Šie dalykai daro didesnę įtaką sprendimui nei papildomi keli šimtai eurų, nors jų įgyvendinimui dažnai reikia ne tiek investicijų, kiek vadybinio dėmesio“, – sako J.Kovas.
