2025-06-27 09:34

Nugriuvęs balkonas mirtinai sužalojo darbininką: ką turime padaryti, kad užkirstume kelią nelaimėms

Tragiška nelaimė statybvietėje, kai ketvirtadienį ant darbuotojo nukrito statomo namo balkonas ir mirtinai jį sužalojo, dar kartą atkreipė dėmesį į darbų saugos svarbą. Ekspertai akcentuoja – darbuotojų saugumas nėra formalumas, o atsakingo verslo praktika, rašoma „Prosafety“ pranešime žiniasklaidai.
Vilniuje, statybose nugriuvęs balkonas mirtinai sužalojo ukrainietį
Vilniuje, statybose nugriuvęs balkonas mirtinai sužalojo ukrainietį / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

„Nors statybų sektoriuje situacija po truputį gerėja, bet nelaimingų atsitikimų, deja, nepavyksta išvengti. Įmonės turėtų suprasti, kad statybų sektoriuje tyko itin daug pavojų, todėl darbų saugos kultūra turi būti ne formali, o ją privalu diegti prevenciškai.

Galėtume imti pavyzdį iš Nyderlandų, kur prieš kiekvienos darbo dienos pradžią darbuotojas turi atsakyti į 7 tipinius paskutinės minutės klausimus: ar supratu užduotį, ar turiu reikalingas darbo priemones, ar darbo vieta saugi, ar žinau, kokie pavojai gali kilti, ar žinau, ką daryti avarijos atveju, ar turiu visus leidimus darbui, ar galiu saugiai pradėti darbą. Lietuvos statybų sektoriaus bendrovės galėtų įsidiegti paskutinės minutės rizikos analizės praktiką“, – pabrėžia Evaldas Pagojus, UAB „Prosafety“, valdančios elektroninę darbų saugos sistemą „e-safety.lt“, įkūrėjas ir vadovas.

Jis akcentuoja, kad situaciją iš esmės galėtų pakeisti kitoks darbų saugos procesų organizavimas. Pirma, įmonės turėtų investuoti į darbų vadovų, kurie vadovauja darbininkų komandoms, ugdymą bei suteikti jiems įrankius, kaip tinkamai diegti saugaus darbo standartus.

„Kitas svarbus aspektas – darbuotojų sąmoningumo ugdymas. Tai reiškia, kad svarbu reguliariai organizuoti darbų saugos susirinkimus, dažniau tikrinti darbo vietą. Jeigu kreipsime dėmesį, kokiomis sąlygomis iš tiesų dirba žmonės, nelaimių darbe bus mažiau. Ir galiausiai, skatinti darbuotojus pranešti, jeigu pastebi, kad darbo aplinka neatitinka saugumo standartų.

Skandinavijos šalyje reikalaujama, kad kartą per mėnesį darbuotojas pateiktų vieną teigimą ir vieną neigiamą darbų saugos pastebėjimą. Taip ugdomas gebėjimas pamatyti teisingą ir neteisingą darbo praktiką“, – kalba E.Pagojus.

Investuoja į darbuotojų ugdymą

Viena iš didžiausių statybų bendrovių Lietuvoje „Naresta“ daug dėmesio skiria darbų saugai ir saugios darbo aplinkos kultūros diegimui. Įmonės darbuotojams reguliariai organizuojami mokymai, kuriuose specialistai dalyvauja gyvai ir susipažįsta su svarbiausiomis darbų saugos aktualijomis, būdingoms konkrečiai statybų sričiai.

„Mokymuose gyvai darbininkai gilinasi ne tik į teoriją, bet ir praktinius pavyzdžius, kurie padeda suprasti dažniausias klaidas, daromas statybos aikštelėje, tai leidžia sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką. Priklausomai nuo darbuotojų darbo specializacijos, darbuotojai periodiškai išklauso specialiai jiems pritaikytas mokymų programas. Taip pat jiems suteikiamos pagal darbo pobūdį priklausančios asmeninės apsaugos priemonės“, – detalizuoja Dovilė Poliakova, „Naresta“ darbuotojų saugos ir sveikatos specialistė.

Ji akcentuoja, kad darbų sauga nėra tik formalus reikalavimas, privalomas pagal galiojančius teisės aktus, patys statybvietėse dirbantys nori žinoti, kaip saugiai elgtis darbe, ir tą informaciją taiko praktiškai.

„Pastebime, kad mokymų metu darbininkai aktyviai diskutuoja, dalinasi realia patirtimi, kaip darbo saugos priemonės ar įrankiai veikia statybvietėje. Džiugina, kad statybininkai ir patys įsitraukia formuojant saugią darbo aplinką“, – apie darbuotojų požiūrį kalba D.Poliakova.

Dėmesys darbo saugai – neatskiriama kasdienė darbo dalis. Pagal statybos reglamentą, statybos aikšteles privaloma ženklinti darbo saugos ir sveikatos statybvietėje taisyklėmis, kurios nurodo elgesio reikalavimus. Svarbu paminėti, jog statybvietėse būtina kontroliuoti pavojingas zonas, kurios privalo būti pažymėtos įspėjamaisias ženklais ir kolektyvinėmis saugos priemonėmis. Kiekvieną darbuotoją privaloma supažindinti su statybvietės planu ir dokumentacija bei informuoti apie potencialias rizikas objekte.

Statybvietės yra saugomos gyva saugos kontrole, kuri leidžia reguliuoti ir kontroliuoti išorinių asmenų patekimą. Taip pat kiekvienas darbuotojas privalo turėti unikalų identifikacinį numerį, kuriuo užsiregistruoja atvykdamas į statybų aikštelės teritoriją, tuo pat metu patikrinamas ir jo blaivumas, kiti saugumo reikalavimai. „Statybų objekte nuolat lankosi mūsų samdomi išoriniai darbų saugos atstovai, kurie periodiškai lankosi ir tikrina, ar laikomasi taisyklių. Kartu ir darbų bei statybos vadovai nuolat stebi situaciją bei saugumą“, – apibendrina D.Poliakova.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą