„Pameistrystė yra apie tikrą patirtį. Jaunas specialistas ne tik mokosi profesinio mokymo įstaigoje, bet iškart mato, kaip veikia pasirinkta profesija, su kokiais iššūkiais susiduriama kasdien ir kokių gebėjimų iš tiesų reikia darbo rinkoje“, – sako S. Sejavičienė.
Pasak projekto komandos vadovės, pameistrystė – tai profesinio mokymo forma, kai didžioji mokymosi dalis vyksta darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Pagal galiojančią tvarką, ne mažiau kaip 70 proc. mokymosi laiko skiriama praktiniam darbui, o likusi dalis – teorinėms žinioms, reikalingoms pasirinktai specialybei. „Toks modelis leidžia ugdyti būtent tuos įgūdžius, kurių šiandien reikia darbdaviams. Tai ne mokymasis ateičiai – tai mokymasis dabar“, – teigia ESFA atstovė.
S. Sejavičienės teigimu, pameistrystė ypač svarbi tiems jauniems žmonėms, kurie nori greičiau tapti savarankiški ir matyti aiškų karjeros kelią. „Pameistrystė suteikia galimybę ne tik įgyti profesiją, bet ir gauti ne mažesnį nei Vyriausybės nustatytą minimalų atlyginimą mokymosi metu. Pameistrys yra įdarbinamas kaip darbuotojas, o ne kaip praktikantas, todėl su darbdaviu pasirašo pameistrystės darbo sutartį. Pradedamas skaičiuoti jauno žmogaus darbo stažas. Tai reikšmingai keičia jauno specialisto motyvaciją, atsakomybės jausmą ir požiūrį į darbą“, – sako projekto vadovė.
Pameistrys yra įdarbinamas kaip darbuotojas, o ne kaip praktikantas, todėl su darbdaviu pasirašo pameistrystės darbo sutartį.
Tokia mokymosi forma padeda išvengti situacijų, kai baigus mokslus jaunas specialistas pirmą kartą susiduria su realia darbo aplinka ir tik tuomet pradeda tikrąją pažintį su savo profesija.
Pameistrystės nauda darbdaviams
Anot S. Sejavičienės, pameistrystė kuria vertę ir darbdaviams. Pameistrystė leidžia įmonėms pameistrystės laikotarpiu įvertinti potencialius darbuotojus, auginti būsimus specialistus pagal savo poreikius ir nuosekliai supažindinti juos su darbo kultūra, procesais bei komandos principais. „Dažnai pameistriai lieka dirbti tose pačiose įmonėse, kuriose mokėsi. Jie jau pažįsta organizaciją, yra lojalūs ir motyvuoti. Tai abipusiai naudinga partnerystė“, – teigia ji.
Pameistrystė padeda ruošti specialistus, kurie turi realius, darbo rinkos poreikius atitinkančius įgūdžius.
Kiekvieną dieną Lietuvos profesinio ugdymo įstaigų mokytojai mato kaip pameistrystė keičia jaunų specialistų gyvenimus. Tai yra ne tik individualus sprendimas, bet ir svarbi investicija į valstybės ateitį. „Pameistrystė padeda ruošti specialistus, kurie turi realius, darbo rinkos poreikius atitinkančius įgūdžius. Tai prisideda prie tvaresnės ekonomikos, mažesnio jaunimo nedarbo ir stipresnio profesinio mokymo prestižo“, – sako S. Sejavičienė.
Nuo ko pradėti, norint tapti pameistriu ar norint įdarbinti pameistrį?
Pirmasis žingsnis – kreiptis į profesinio mokymo įstaigą, nes pameistrystė yra profesinio mokymo dalis. „Profesinio mokymo įstaigos padeda suderinti visą procesą – nuo programos pasirinkimo iki darbdavio paieškos. Profesinio mokymo įstaigos visuomet ieško bendradarbiavimo su darbdaviais dėl pameistrysčių, todėl raginu nebijoti klausti ir domėtis galimybėmis tiek jaunimą, tiek darbdavius“, – šypsosi S. Sejavičienė.
Daugiau informacijos apie pameistrystę ir galimybes skelbiama interneto svetainėje https://igykprofesija.lt/pameistryste/.
Projektas „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.
