Sekite 15min Google
R.Joskaudienė teigia, kad teisiškai svarbu atskirti du dalykus: darbų perdavimą ir bendradarbiavimą, kuris gali būti darbuotojo pareiga, nuo pavadavimo organizavimo, kuris pirmiausia yra darbdavio atsakomybės sritis.
„Darbo kodeksas nenustato bendros pareigos darbuotojui pačiam susirasti kolegą, kuris sutiktų jį pavaduoti kasmetinių atostogų metu“, - pabrėžia teisininkė.
Pasak jos, darbdavys gali reikalauti, kad darbuotojas:
* laikytųsi nustatytos atostogų prašymų teikimo tvarkos;
* apie planuojamas atostogas praneštų iš anksto;
* informuotų apie nebaigtus darbus ir artėjančius terminus;
* perduotų dokumentus, informaciją bei prieigas;
* parengtų darbų perdavimo ar pavadavimo planą;
* bendradarbiautų derinant atostogų laiką.
„Tačiau galutinis sprendimas, kas pavaduos darbuotoją, kaip bus paskirstytas darbo krūvis, ar reikės laikino darbuotojo, kaip pavadavimas bus įformintas ir apmokėtas, priklauso darbdaviui arba jo įgaliotam asmeniui“, – primena teisininkė.
Kodėl pavadavimo organizavimas laikytinas darbdavio funkcija?
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 49 straipsnyje įtvirtinta darbuotojo teisė į poilsį ir kasmetines mokamas atostogas. Darbo kodekso 126–128 straipsniuose nustatyta kasmetinių atostogų trukmė, suteikimo eilė ir jų įforminimo tvarka. Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus.
R.Joskaudienė atkreipia dėmesį, kad šiose nuostatose nėra įtvirtinta bendroji darbuotojo pareiga prieš atostogas pačiam „užsitikrinti“ pavaduotoją.
Darbo kodekso 32 straipsnis numato, kad darbdavys turi teisę kontroliuoti ir organizuoti darbo procesą, o vykdant darbo funkciją kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė rizika tenka darbdaviui.
„Todėl darbuotojų skaičiaus, jų funkcijų paskirstymo, veiklos tęstinumo ir pavadavimo klausimai sisteminiu požiūriu pirmiausia priklauso darbdavio organizacinei kompetencijai“, – teigė R.Joskaudienė.
Kita vertus, Darbo kodekso 24 straipsnis įpareigoja abi darbo sutarties šalis veikti sąžiningai, bendradarbiauti ir nepiktnaudžiauti savo teisėmis.
„Todėl darbuotojas negali, pavyzdžiui, tyčia paskutinę dieną nuslėpti svarbių darbų, neperduoti informacijos ar palikti kolegų nežinioje. Tačiau bendradarbiavimo pareiga nėra tapati pareigai pačiam išspręsti darbdavio personalo organizavimo klausimą“, – pabrėžė teisininkė.
Ar darbdavys apskritai gali reikalauti suderinti pavadavimą?
R.Joskaudienės vertinimu, darbdavys gali reikalauti suderinti pavadavimą, jeigu toks reikalavimas suprantamas kaip procedūrinis bendradarbiavimas, o ne kaip absoliuti sąlyga pasinaudoti atostogomis.
Darbo kodekso 128 straipsnio 6 dalis leidžia darbdaviui nustatyti kasmetinių atostogų įforminimo tvarką. Todėl vidaus taisyklėse gali būti nurodyta, kad darbuotojas, teikdamas prašymą, turi:
* pažymėti, kokius darbus reikės perimti;
* nurodyti, kurie kolegos yra susipažinę su vykdomais projektais;
* aptarti preliminarų darbų perdavimą;
* informuoti tiesioginį vadovą apie galimas veiklos rizikas.
„Tačiau taisyklė, pagal kurią atostogų prašymas net nėra priimamas arba svarstomas, kol darbuotojas negauna konkretaus kolegos sutikimo, gali būti teisiškai abejotina.
Kolega gali nesutikti dirbti didesniu krūviu, gali pats atostogauti, sirgti arba neturėti reikiamos kompetencijos. Darbuotojas neturi darbdavio įgaliojimų įpareigoti kitą darbuotoją atlikti papildomą ar kitą darbo funkciją, nustatyti jo darbo krūvį ir susitarti dėl papildomo apmokėjimo.
Todėl darbuotojas gali būti įpareigotas prisidėti prie darbų perdavimo, tačiau negali būti laikomas galutinai atsakingu už tai, kad kitas darbuotojas sutiktų jį pavaduoti“, – teigė teisininkė.
Teisė į atostogas nereiškia teisės vienašališkai pasirinkti bet kurias datas
Ji pridūrė, kad svarbu nepereiti ir į kitą kraštutinumą – nors darbuotojas turi teisę į kasmetines atostogas, tai paprastai nereiškia, kad darbdavys privalo patvirtinti kiekvieną darbuotojo pasirinktą laikotarpį.
VDI aiškina, kad atostogų laikas nustatomas derinant darbuotojo interesą atostogauti jam patogiu metu ir darbdavio interesą tinkamai organizuoti darbo procesą. Darbdavys, gavęs prašymą dėl konkretaus laikotarpio, sprendžia dėl atostogų suteikimo, o dėl jų datos ir trukmės turi būti pasiektas šalių susitarimas. Išimtį sudaro Darbo kodekso 128 straipsnio 5 dalyje nurodyti atvejai, kai tam tikrų darbuotojų prašymus darbdavys privalo tenkinti.
Jeigu darbovietėje jau yra patvirtinta kasmetinių atostogų suteikimo eilė ir konkrečios datos iš anksto suderintos, VDI nurodo, kad papildomas darbuotojo prašymas paprastai nėra būtinas. Tokiu atveju pats patvirtintas grafikas išreiškia šalių susitarimą.
„Taigi darbdavys gali nesutikti su konkrečiu darbuotojo pasirinktu laikotarpiu dėl realių darbo organizavimo aplinkybių, tačiau teisiškai ydinga būtų darbuotojo teisę į atostogas neribotą laiką sieti tik su sąlyga: „atostogausi tada, kai pats rasi, kas tave pavaduos“.
Darbdavys turėtų pats įvertinti situaciją, priimti sprendimą ir, negalėdamas suteikti atostogų prašomu metu, pasiūlyti kitą pagrįstą laikotarpį“, – pabrėžė teisininkė.
Pavadavimas negali tapti neapmokama kolegos paslauga
Ji priminė, kad dėl atostogaujančio kolegos padidėjęs darbo krūvis turi būti tinkamai įvertintas ir apmokėtas.
Jeigu pavaduojantis darbuotojas:
* atlieka tas pačias funkcijas, tačiau jo darbo mastas padidėja – pagal Darbo kodekso 144 straipsnio 7 dalį turi būti mokamas padidintas darbo užmokestis;
* tas pačias užduotis atlieka viršydamas nustatytą darbo laiką – toks darbas gali būti laikomas viršvalandiniu ir už jį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio;
* pradeda atlikti kitą, jo darbo sutartyje nenustatytą funkciją – pagal Darbo kodekso 35 straipsnį būtinas rašytinis susitarimas dėl papildomo darbo, kuriame nurodomos funkcijos, jų apimtis, atlikimo laikas ir atlygis.
„Jeigu pavadavimas jau aiškiai įtrauktas į darbuotojo darbo funkciją ar pareigybės aprašymą, papildomas atlygis priklausys nuo to, ar faktiškai padidėjo darbo mastas arba buvo viršytas nustatytas darbo laikas.
Vadinasi, darbdavys negali tiesiog pasakyti: „Susitarkite tarpusavyje.“ Susitarimas tarp kolegų nepakeičia darbdavio pareigos tinkamai įforminti papildomą darbą, apskaityti darbo laiką ir sumokėti priklausantį darbo užmokestį“, – apibendrino R.Joskaudienė.