Rugpjūtį darbdaviai suaktyvėjo: kokių darbuotojų labiausiai trūko?

Pirmauja gamybos sektoriaus darbdaviai – 3,7 tūkst. darbo skelbimų. Darbuotojų didelis poreikis išliko prekybos (2,4 tūkst. laisvų darbo vietų), administracinės ir aptarnavimo veiklos (2,3 tūkst.), statybos (1,7 tūkst.), apgyvendinimo ir maitinimo (1,1 tūkst.) bei švietimo (1 tūkst.) sektoriuose.

Rugpjūtį taip pat aktyviau ieškota įvairių disciplinų mokytojų, socialinių, individualios priežiūros darbuotojų, slaugos specialistų, buhalterių, sandėliavimo tarnautojų, statybos inžinierių, mėsininkų ir mėsos pusgaminių ruošėjų, medienos apdirbimo įrenginių operatorių, sukirpėjų, kepėjų ir konditerių.

„Po ramesnio vidurvasario darbo rinka rugpjūtį pastebimai suaktyvėjo. Tai rodo padidėjęs darbo pasiūlymų skaičius ir intensyvesnis darbo ieškančių žmonių įdarbinimas. Nedarbas jau šeštą mėnesį iš eilės yra mažesnis nei prieš metus. Tai leidžia teigti, kad darbo rinkos sąlygos išlieka palankios tiek klientams, tiek darbdaviams, ieškantiems darbuotojų“, – sakė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Užimtumo tarnybai tarpininkaujant padėta įsidarbinti 16,8 tūkst. klientų– 11,4 proc. daugiau nei liepą. Jų skaičius augo beveik visuose ūkio sektoriuose. Visgi labiausiai įdarbinimas didėjo švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigose – tiek klientų šiuose sektoriuose nebuvo įdarbinta nuo metų pradžios.

Dar 7,6 tūkst. darbo ieškančių žmonių pasirinko savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus, 900 pradėjo dalyvauti remiamo užimtumo priemonėse, pasinaudojo parama mokymuisi ar judumui, įdarbinti subsidijuojant.

Užimtumo tarnybos klientų skaičius beveik nekito – rugsėjo 1 d. šalyje darbo ieškojo 145,6 tūkst. žmonių, kuriems suteiktas bedarbio statusas (56 mažiau nei prieš mėnesį). Tai –14,7 tūkst. mažiau nei prieš metus.

Šalyje registruotas nedarbas, kaip ir liepą, siekė 8 proc. – 0,8 proc. punkto mažesnis nei prieš metus. 24-iose savivaldybėse mažėjo, 18-oje – nekito, 18-oje – didėjo. Mažiausias fiksuotas Neringos (1,2 proc.), Birštono (4,9 proc.), Kretingos r. (5,2 proc.), Joniškio r. (5,3 proc.) bei Elektrėnų (5,8 proc.) savivaldybėse, o didžiausias – Kalvarijos (11,2 proc.), Ignalinos r. (10,8 proc.), Zarasų r. (10,6 proc.), Anykščių r. (10,3 proc.) ir Kazlų Rūdos (9,9 proc.).

Rugsėjo 1 d. Lietuvoje dirbo 1,46 mln. žmonių – 10,9 tūkst. (0,75 proc.) mažiau nei prieš mėnesį. Toks sumažėjimas rugsėjo pradžioje – įprastas kiekvienų metų reiškinys, susijęs su sezoniškumu, kai baigiasi dalis terminuotų darbų ir keičiasi užimtumo struktūra prasidėjus mokslo metams: panašus mažėjimas fiksuotas pernai (apie 15 tūkst.) ir 2024 m. (12 tūkst.).