Kokius darbus dirba Lietuvos jaunimas?
Galimybių spektras vasarą yra itin platus, ypač atsižvelgiant į tai, kad šiltuoju sezonu smarkiai išauga laikinos darbo jėgos poreikis, daugiausia – aptarnavimo sektoriuje. Vien Užimtumo tarnybos platformoje darbdaviai kasmet pateikia daugiau kaip 500 darbo pasiūlymų moksleiviams, o dar daugiau tokių pasiūlymų galima rasti socialiniuose tinkluose.
„Be abejo, populiariausiu pasirinkimu išlieka darbas kavinėse ir restoranuose: dirbama padavėjais, baristomis, virtuvės pagalbininkais. Ypač didelis tokių darbuotojų poreikis jaučiamas kurortiniuose miestuose. Kai kurie dirba salės darbuotojais prekybos centruose ar konsultantais, taip pat pastebimas vis didesnis susidomėjimas IT sektoriumi“, – pasakoja Ieva Rogozina, banko „Bigbank“ kasdienės bankininkystės vadovė.
Nors nepilnamečiai Lietuvoje gali dirbti nuo 14 metų, jų galimybės yra ribotos. 14–16 metų paaugliai gali dirbti tik lengvus, nepavojingus darbus, pavyzdžiui: nešioti lankstinukus, sodinti medelius, atlikti smulkius pagalbinio pobūdžio darbus. Be to, būtinas raštiškas vieno iš tėvų sutikimas, o darbo laikas yra griežtai ribojamas.
Sulaukus 16 metų, pasirinkimo laisvė gerokai išsiplečia – galima rinktis ir sudėtingesnius, įprastesnius darbus. Vidutinis moksleiviams siūlomas atlyginimas pernai buvo 1 420 eurų prieš mokesčius.
Nuo 14 metų galima registruoti ir individualią veiklą, tačiau tokį kelią pasirenka labai maža dalis nepilnamečių, nes gauti solidžias pajamas iš savarankiško darbo dažnai užtrunka ilgiau, nei, pavyzdžiui, dirbant padavėju.
Pirmasis atlyginimas priverčia gilinti žinias apie finansus ir mokesčius
Jaunuoliams svarbu nedelsti – verslai sezoninių darbuotojų pradeda ieškoti dar prieš vasarą. Jaunų darbuotojų ieškoma ne tik per Užimtumo tarnybą, bet ir skelbimai viešinami kurortuose esančiose skelbimų lentose ar socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, „Facebook“ grupėse „Sezoniniai vasaros darbai ir ne tik!“, „Sezoninis darbas pajūryje“ ir kitose.
Vis dėlto, ieškant pirmojo darbo, privaloma vertinti ne tik siūlomą atlyginimą ar darbo vietą, bet ir įdarbinimo sąlygas. Dirbant legaliai sudaroma darbo sutartis – pagrindinė darbuotojo apsauga nuo apgaulės, nesaugių sąlygų ar nelaimingų atsitikimų.
Nors atlyginimas „vokeliuose“ darbo rinkoje tampa vis retesniu reiškiniu, jaunuoliai vis dar gali susidurti su pasiūlymais dirbti neoficialiai. Ekspertai griežtai pataria to vengti.
„Oficialus įdarbinimas ne tik užtikrina socialines garantijas, tokias kaip apmokamos ligos atostogos ar kompensacija nelaimingo atsitikimo atveju, bet ir formuoja asmens finansinę istoriją, kuri ilgainiui tampa lemiamu veiksniu kreipiantis dėl studijų paskolų, lizingo ar vėliau – dėl būsto kredito. Ta istorija prasideda nuo pirmos oficialios mokėjimo sąskaitos ir pirmojo atlyginimo pervedimo“, – teigia I.Rogozina.
Tačiau net ir dirbant oficialiai, pirmą kartą įsidarbinusiems jaunuoliams dažnai kyla klausimų dėl atlyginimo ir mokesčių. Kai kurie nusivilia gavę pirmąjį atlyginimo pavedimą, nes nesupranta skirtumo tarp atlyginimo „ant popieriaus“ (bruto) ir „į rankas“ (neto). Būtent todėl privaloma dar darbo pokalbio metu išsiaiškinti, koks bus realus atlyginimas po mokesčių.
Svarbu žinoti apie neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Kadangi moksleiviai ir studentai dažniausiai uždirba minimalų arba jam artimą atlyginimą, pritaikius NPD, gyventojų pajamų mokesčio našta gerokai sumažėja. Įsidarbinant rekomenduojama darbdaviui pateikti prašymą taikyti NPD, kitaip mokesčiai bus nuskaičiuoti nepritaikius lengvatos, o permoką pavyks susigrąžinti tik kitais metais deklaravus pajamas.
Jauni žmonės dažnai taupo konkretiems tikslams – kompiuteriui, automobiliui, studijoms ar kitiems didesniems pirkiniams, o pirmasis darbas dažnai tampa ir pirmąja rimtesne finansinio raštingumo pamoka.
„Daugelis domisi kriptovaliutomis ar akcijomis, tačiau neturint nuolatinių pajamų, racionalu rinktis konservatyvesnes priemones: indėlį ar atskirą banko sąskaitą, už kurios likutį mokamos palūkanos. Tik vasarą dirbantiems jaunuoliams investicijas dažnai tenka atsiimti vos po kelių mėnesių pritrūkus lėšų kasdienėms išlaidoms, o investuojant į akcijas ar kriptovaliutas tai gali reikšti didelį nuostolį“, – įspėja I.Rogozina.
