Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovai perspėja, kad žemės ūkis išlieka vienu pavojingiausių sektorių Lietuvoje pagal profesinių traumų ir nelaimingų atsitikimų skaičių. VDI duomenimis, žemės ūkio sektoriuje darbo metu pernai užfiksuotas 1 mirtinas, 12 sunkių sužalojimų, o 2023-aisiais – 4 mirtini ir 6 sunkūs sužalojimai.
Nuo darbų aukštyje ir su technika iki ilgo fizinio krūvio ir cheminių medžiagų poveikio – rizikos žemės ūkyje gali pasitaikyti beveik kiekviename žingsnyje. Todėl darbų sauga, ypač vasaros sezonu, šiame sektoriuje tampa itin aktualia tema, skelbia VDI.
Pavojai – nuo darbo su technika iki ravėjimo
Vienas pagrindinių rizikos veiksnių, VDI duomenimis, yra sunkioji žemės ūkio technika. Darbo saugos specialistai atkreipia dėmesį, kad traktoriai, kombainai, šakiniai krautuvai ir kiti padargai kelia grėsmę ne tik dėl savo galingumo, bet ir dėl netinkamo naudojimo. VDI primena, kad skaudžiausios nelaimės įvyksta ne tik tada, kai darbuotojai nėra apmokyti, bet ir tuomet, kai ignoruojamos apsaugos priemonės.
VDI duomenimis, beveik trečdalis visų nelaimingų atsitikimų žemės ūkyje susiję būtent su technika. Ypač rizikingi momentai – krovinių kėlimas, technikos priežiūra, valymas neatjungus variklio ir neapsaugoti judantys mechanizmai. Taip pat nelaimingų atsitikimų neretai pasitaiko lipant į techniką ar iš jos, prižiūrint veikiančius mechanizmus ar tiesiog būnant šalia įrangos, pažymima inspekcijos pranešime.
Kita svarbi rizikos grupė – ilgas darbas statiškoje, pasikartojančioje padėtyje.
„Šienavimas, ravėjimas, derliaus rinkimas rankomis dažnai atliekami pakartotiniais judesiais, be tinkamų pertraukų ar kūno padėties kaitos. Dėl to ilgainiui gali išsivystyti kaulų-raumenų sistemos pažeidimai, ypač nugaroje, pečių juostoje ir riešuose“, – nurodo inspekcijos atstovai.
Darbo inspektoriai pastebi – ūkiuose, kuriuose laikomasi saugos reikalavimų, ne tik sumažėja traumų skaičius, bet gerėja ir darbo kokybė, ir darbuotojų pasitenkinimas.
Sezoniniai darbuotojai – rizikos epicentre
Darbo saugos reikalavimų įgyvendinimas ir laikymasis ne ką mažiau svarbus ir sezoniniuose ūkiuose, kur dažnai darbuojasi jaunuoliai vasaros atostogų metu, pensinio amžiaus žmonės, taip pat migrantai.
„Neretai jie neturi išankstinių žinių apie darbo saugą, o darbdaviai ne visada užtikrina tinkamą jų instruktavimą. Inspekcija ne kartą pabrėžė: kiekvienas darbuotojas – nepriklausomai nuo patirties ar sutarties trukmės – turi būti supažindintas su galimomis rizikomis ir aprūpintas apsaugos priemonėmis. Priešingu atveju, atsakomybė už nelaimes tenka darbdaviui“, – nurodo VDI.
Pažymima, jog darbo sauga žemės ūkio darbuose pirmiausia prasideda nuo tinkamai įrengtos darbo vietos ir aiškių atsakomybių. Pasak VDI atstovų, darbdavys privalo įvertinti profesinę riziką, instruktuoti darbuotojus ir aprūpinti juos būtinosiomis apsaugos priemonėmis – nuo apsauginių batų ir pirštinių iki akių ar kvėpavimo apsaugos, kai dirbama su trąšomis ar pesticidais.
Be to būtina pasirūpinti tinkamu apšvietimu, saugiu priėjimu prie įrenginių, taip pat iš anksto apžiūrėti aplinką, kad joje nebūtų paslėptų pavojų – pavyzdžiui, nestabilių konstrukcijų ar slidžių grindų.
Reikšminga darbo saugos dalis yra darbo ir poilsio režimas – prastai pailsėjęs darbuotojas yra mažiau atidus, dėl ko gali lengviau sukelti ar patekti į nelaimingą atsitikimą, atkreipia dėmesį inspekcijos atstovai.
„Net ir per intensyviausią sezoną būtina skirti laiko atokvėpiui, ypač dirbant aukštoje temperatūroje. Darbas kaitroje gali sukelti perkaitimą, dehidrataciją, galvos svaigimą ar net sąmonės netekimą – o tai pavojinga tiek pačiam žmogui, tiek aplinkiniams“, – pažymi VDI atstovai.
Lauko darbus rekomenduojama planuoti ankstyvomis ryto valandomis arba vakarais, reguliariai daryti pertraukas pavėsyje ir nuolat vartoti skysčius – ne mažiau kaip 2–3 litrus vandens per darbo dieną.
Praktiniai patarimai saugesniam darbui ūkyje
Kad saugiai dirbtumėte, svarbiausia laikytis kelių taisyklių. Specialistai pataria pradėti nuo elementarių, bet svarbių žingsnių ir visada prieš pradedant dirbti:
- Patikrinti darbo priemonių ir įrenginių techninę būklę;
- Dirbti tik su aiškiai suprantamomis priemonėmis ir nenaudoti savadarbių sprendimų;
- Naudoti apsaugines priemones, net jei darbas atrodo „greitas“ ar „nepavojingas“;
- Dirbti su tinkama avalyne, ypač ten, kur slydimo ar suspaudimo rizika;
- Kas 1–2 valandas daryti trumpas pertraukas, judėti, atsigerti vandens;
- Vengti darbo pavargus ar esant blogai savijautai – būtent tada dažniausiai įvyksta nelaimės.
VDI ragina žemės ūkyje dirbančius gyventojus būti budrius ir ne tik laikytis saugos reikalavimų, bet ir patiems pasirūpinti savo sveikata ir gyvybe.
Konsultuojame tel. (0 5) 213 9772
