Sekite 15min Google
Darbo kodekso 27 straipsnio 1 dalis įpareigoja darbdavį gerbti darbuotojo teisę į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą. Šios teisės galioja ir susirgus.
Ką darbdaviui pranešti reikia?
Darbuotojas turi informuoti darbdavį apie tai, kad dėl laikinojo nedarbingumo negalės atvykti į darbą, ir nurodyti nedarbingumo pažymėjime nustatytą laikotarpį. Jei dirba keliose darbovietėse, informuoti reikia visus darbdavius – tai aiškiai nurodo „Sodra“.
„Pratęsus nedarbingumą, apie pasikeitusį laikotarpį taip pat reikėtų pranešti. Tikslios galutinio pasveikimo datos iš anksto pažadėti negalite – nedarbingumą nustato gydytojas.
Svarbus skirtumas: bendroji nedarbingumo priežastis, pavyzdžiui, liga ar šeimos nario slauga, nėra tas pats, kas konkreti diagnozė, tyrimų rezultatai ar gydymo detalės. Darbdaviui reikalingi duomenys nedarbingumui administruoti savaime nesuteikia teisės gauti visą medicininę informaciją“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Kodėl diagnozė saugoma ypač griežtai?
Teisininkės teigimu, diagnozė, vartojami vaistai, tyrimų rezultatai ir gydymo informacija yra sveikatos duomenys, kuriems taikoma speciali apsauga pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento – BDAR – 9 straipsnį.
„Darbdavys, norėdamas tokius duomenis rinkti ir naudoti, turi pagrįsti tiek BDAR 6 straipsnyje numatytą teisėtumo sąlygą, tiek 9 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį. Be to, pagal BDAR 5 straipsnį galima rinkti tik konkrečiam tikslui būtiną informaciją.
Vien paaiškinimo „aš vadovė, todėl turiu žinoti“ nepakanka“, – aiškino R.Joskaudienė.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) gairėse pabrėžiama, kad ir darbuotojo sutikimu darbo santykiuose galima remtis tik ribotais atvejais: dėl priklausomybės nuo darbdavio sutikimas ne visada būna laisvas. Jeigu darbuotojas informaciją atskleidžia bijodamas neigiamų pasekmių, vien jo pasakyto „sutinku“ teisėtumui pagrįsti gali nepakakti.
Kur riba kasdienėse situacijose?
Toliau pateikiami iliustraciniai pavyzdžiai.
„Iki kada šiuo metu išduotas nedarbingumo pažymėjimas? Turime suplanuoti pavadavimą.“
„Toks klausimas susijęs su darbo organizavimu. Darbuotojas gali pateikti jam žinomą informaciją apie pažymėjimo laikotarpį“, – nurodė teisininkė.
„Atsiųsk visą išrašą iš e. sveikatos, noriu patikrinti, ar tikrai rimtai sergi.“
„Įprastam nedarbingumui administruoti toks reikalavimas būtų perteklinis, jeigu darbdavys nepagrįstų konkretaus teisėto tikslo ir būtinybės gauti būtent tokią informaciją. VDAI išaiškinimuose akcentuojama pareiga rinktis mažiau privatumą ribojančias priemones ir apsaugoti dokumentuose esančius perteklinius sveikatos duomenis“, – aiškino R.Joskaudienė.
„Šiam darbui privalomas sveikatos patikrinimas. Reikia nustatyta tvarka įvertinti, ar galite saugiai dirbti.“
„Tai jau kita situacija. Teisė į privatumą neatleidžia nuo privalomų sveikatos patikrinimų. Darbdaviui gali būti reikalinga išvada apie tinkamumą dirbti, darbo apribojimai ar dokumentai įstatyme numatytai garantijai suteikti. Tačiau ir tuomet informacijos apimtis turi atitikti konkretų tikslą“, – teigė R.Joskaudienė.
O jei vadovė nesiliauja klausinėti?
Pasak teisininkės, žmogiškas pasiteiravimas apie savijautą savaime dar nėra psichologinis smurtas, tačiau spaudimas atskleisti intymias sveikatos detales, žeminimas ar grasinimai neigiamomis pasekmėmis gali būti vertinami ir pagal Darbo kodekso 30 straipsnį.
„Svarbus konkretus elgesys, jo aplinkybės ir poveikis. Įstatymas apima tiek vienkartinius, tiek pasikartojančius nepriimtinus veiksmus – nereikia manyti, kad apsauga atsiranda tik po daugelio mėnesių.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) taip pat primena: darbdavys negali reikalauti dirbti ligos metu arba atsisakyti nedarbingumo. Darbuotojas savo ruožtu turi laikytis gydytojo rekomendacijų ir nedarbingumo taisyklių. Dirbant nedarbingumo metu kyla rizika netekti ligos išmokos“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Ką rodo realūs sprendimai?
Teisininkė kaip pavyzdį pateikė Europos Žmogaus Teisių Teismo bylą „Radu prieš Moldovos Respubliką“.
„Darbuotoja buvo pateikusi nedarbingumą patvirtinantį dokumentą, tačiau darbdavys papildomai kreipėsi į gydymo įstaigą ir gavo išsamių duomenų apie jos sveikatą bei gydymą. Teismas nustatė teisės į privatų gyvenimą pažeidimą, nes tokiam informacijos atskleidimui nebuvo tinkamo teisinio pagrindo“, – pasakojo R.Joskaudienės.
Tai 2014 m. balandžio 15 d. sprendimas, peticijos Nr. 50073/07. Šioje byloje vertintas faktinis medicininių duomenų atskleidimas darbdaviui.
Lietuvoje saugomas ir pats nedarbingumo faktas.
VDAI 2025 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 3R-741 darbdaviui skirtas papeikimas už darbuotojo nedarbingumo fakto atskleidimą kolegoms susirinkime, nepagrindus tokio atskleidimo teisėtumo.
„Praktinė pamoka vadovams: organizuojant pavadavimą kolegoms dažnai pakanka žinoti, kad darbuotojo nebus ir kas jį pavaduos. Informacijos apie sveikatą skleidimą reikia vertinti atskirai“, – patarė R.Joskaudienė.
Klaidos, kurių, pasak teisininkės, verta vengti:
- Darbuotojo klaida – visai nepranešti apie neatvykimą, tikintis, kad darbdavys viską susiras sistemoje. Pareiga informuoti išlieka.
- Darbdavio klaida – spaudimu gautą sutikimą laikyti pakankamu pagrindu rinkti sveikatos duomenis. Sutikimas turi būti laisvas ir atitikti kitus BDAR reikalavimus.
- Darbdavio klaida – apie darbuotojo sveikatą pasakoti kolektyvui vien todėl, kad ši informacija jam žinoma. Teisė gauti duomenis konkrečiam tikslui savaime nesuteikia teisės juos skleisti.
- Darbuotojo klaida – privatumu pateisinti atsisakymą atlikti privalomą sveikatos patikrinimą. Atsisakymas nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą gali lemti nušalinimą nuo darbo nemokant darbo užmokesčio.
Kaip galima atsakyti vadovei?
„Apie nedarbingumo laikotarpį ir jo pasikeitimus Jus informuosiu. Diagnozės ir gydymo detalių atskleisti nepageidauju. Jeigu manote, kad konkrečiu atveju tokius duomenis pateikti privalau, prašau raštu nurodyti teisinį pagrindą, tikslą ir būtiną informacijos apimtį.“
Tai, pasak teisininkės, dalykiškas būdas paprašyti paaiškinti reikalavimą. VDAI nurodo, kad darbdavys turi informuoti darbuotoją, kodėl, kokiu pagrindu ir kaip jo duomenys bus tvarkomi.
Kur kreiptis, jei spaudimas tęsiasi?
„Išsaugokite susirašinėjimą, užfiksuokite konkrečius reikalavimus, datas ir aplinkybes.
Dėl galimai neteisėto sveikatos duomenų rinkimo ar atskleidimo galima kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją – VDAI.
Dėl psichologinio smurto ar priekabiavimo naudokitės darbovietėje nustatyta pranešimų nagrinėjimo tvarka. Jei darbdavys nereaguoja arba netinkamai elgiasi pats įmonės vadovas, galima kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją – VDI“, – patarė R.Joskaudienė.
Pasak jos, dėl darbo santykiuose pažeistų teisių ir patirtos turtinės ar neturtinės žalos galima kreiptis į darbo ginčų komisiją.
„Nepraleiskite termino: į darbo ginčų komisiją bendruoju atveju kreipiamasi per 3 mėnesius, o dėl neteisėto atleidimo ar nušalinimo – per 1 mėnesį nuo tada, kai sužinojote arba turėjote sužinoti apie pažeidimą. Šie Darbo kodekso 220 straipsnio terminai taikomi kreipimuisi į darbo ginčų komisiją“, – įspėjo R.Joskaudienė.
Jos teigimu, sergantis darbuotojas turi teisę gydytis ir išsaugoti savo privatumą. Darbo organizavimas turi vykti gerbiant abi šias teises.
