Sekite 15min Google
Pasak R.Joskaudienės, tėvadieniu – taip, jeigu jis iš tikrųjų augina vaiką. Vis dėlto vien patėvio statusas teisės į nedarbingumą vaiko slaugai ir „Sodros“ ligos išmoką nesuteikia. Šioms garantijoms taikomi skirtingi kriterijai, todėl vienos teisės negalima automatiškai perkelti į kitą sritį.
Svarbu ne vien tai, kas įrašytas vaiko tėvu
Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalis papildomą poilsio laiką numato darbuotojams, auginantiems vaikus. Įstatymas šios garantijos nesieja vien su biologine tėvyste ar įvaikinimu.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) savo išaiškinimuose tiesiogiai aptaria situaciją, kai sutuoktiniai augina vaikus, kurie nėra bendri.
Vertinamas realus darbuotojo dalyvavimas vaiko gyvenime: nuolatinis ryšys, auklėjimas, skiriamas laikas ir dėmesys. Vien materialinės paramos nepakanka. Kita vertus, vien tai, kad vaikas neįvaikintas, nėra pagrindas tėvadienio nesuteikti.
„Kasdienis pavyzdys. Patėvis kartu gyvena, kasdien rūpinasi vaiku, padeda mokytis, organizuoja jo užimtumą ir su mama dalijasi priežiūros rūpesčiais. Tai aplinkybės, pagrindžiančios faktinį vaiko auginimą. Tačiau vien santuokos liudijimas, nevertinant tikrosios šeimos situacijos, dar neatsako į visus klausimus“, – pavyzdį pateikė R.Joskaudienė.
Ką šiuo klausimu yra pasakęs teismas?
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2015 m. kovo 3 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. eA-452-756/2015, nagrinėjo itin panašią situaciją: darbuotojas su sutuoktine augino du vaikus iki dvylikos metų, iš kurių vienas buvo bendras, o kitas – žmonos vaikas iš ankstesnės santuokos.
Papildomos poilsio dienos jam buvo atsisakyta suteikti. LVAT išaiškino, kad aplinkybė, jog darbuotojas nėra įvaikinęs šeimoje augančio vaiko, savaime nepaneigia teisės į šią garantiją. Reikia vertinti faktinę padėtį. Byloje nebuvo paneigta, kad abiem vaikais vyras rūpinosi vienodai, skyrė jiems savo laiką ir dėmesį.
„Byla buvo sprendžiama pagal tuometį Darbo kodeksą. Tačiau joje išaiškintas faktinio vaiko auginimo kriterijus aktualus ir šiandien: būtent realų darbuotojo ryšį su vaiku akcentuoja dabartiniai VDI paaiškinimai“, – teigė R.Joskaudienė.
Kiek poilsio laiko priklausytų skaitytojos vyrui?
Jeigu jis faktiškai augina vieną devynmetį vaiką, o kitų aplinkybių, suteikiančių didesnę garantiją, nėra, pagal šiuo metu taikomą DK 138 straipsnio 3 dalį priklauso:
viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius arba darbo laiko sutrumpinimas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius, mokant vidutinį darbo užmokestį.
Taigi, pasak R.Joskaudienės, šiuo atveju kalbame ne apie vieną dieną kiekvieną mėnesį.
Ar mamos mamadienis „sunaikina“ patėvio tėvadienį?
Pasak teisininkės, ne. Tai nėra viena laisva diena, kurią šeima turi pasidalyti.
„Garantija siejama su kiekvienu ją atitinkančiu darbuotoju. Todėl mamos naudojimasis mamadieniu savaime neatima teisės į papildomą poilsį iš kartu vaiką faktiškai auginančio patėvio. Tai išplaukia iš individualaus šios garantijos pobūdžio ir vaiko auginimo kriterijaus“, – pabrėžė ji.
Beje, ir atskirai gyvenantis vaiko tėvas gali turėti teisę į tėvadienį, jeigu aktyviai dalyvauja vaiko gyvenime ir jį augina. „Vien teismo sprendimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su mama tokios teisės automatiškai nepanaikina“, – teigė R.Joskaudienė.
Kodėl su nedarbingumu vaiko slaugai yra kitaip?
Čia jau taikomos ne tėvadienius reglamentuojančios Darbo kodekso nuostatos, o nedarbingumo pažymėjimų išdavimo ir ligos socialinio draudimo taisyklės.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje šeimos nario sąvoka apibrėžta konkrečiai. O 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kam gali būti mokama ligos išmoka slaugant sergantį vaiką iki keturiolikos metų: teisę į ją turintiems tėvams, įtėviams, seneliams, globėjams, budintiems ir nuolatiniams globotojams, taip pat įstatyme nustatytais atvejais vaiką laikinai prižiūrintiems asmenims. Patėvis vien dėl santuokos su vaiko motina į šias kategorijas nepatenka.
„Todėl aprašytoje situacijoje, jeigu vyras vaiko neįvaikino ir neturi kito teisės aktuose numatyto statuso, vien bendro gyvenimo ir faktinio rūpinimosi nepakanka nedarbingumo pažymėjimui vaiko slaugai bei „Sodros“ ligos išmokai gauti. „Sodra“ taip pat nurodo konkrečias slaugytojų kategorijas ir reikalauja atitinkamą statusą patvirtinančių duomenų“, – aiškino R.Joskaudienė.
Pasak jos, svarbi riba: įstatyme minima laikinoji vaiko priežiūra nėra paprastas šeimos susitarimas „šią savaitę vaiką prižiūrės mano vyras“. Teisininkės teigimu, kalbama apie teisės aktų nustatyta tvarka įformintą priežiūrą ar laikiną apgyvendinimą. Vien mamos parašytas leidimas šio statuso nepakeičia.
„Sergantį vaiką, laikantis kitų nustatytų sąlygų, gali slaugyti jo mama, tėvas ar senelis. Tačiau išmokai svarbus ir draustumas, reikalingas socialinio draudimo stažas bei darbo pajamų praradimas dėl slaugos – ne vien giminystės ryšys“, – teigė R.Joskaudienė.
Ar tai reiškia, kad patėvis negali likti namuose su sergančiu vaiku?
Pasak teisininkės, ne. Nedarbingumo pažymėjimas nėra vienintelis teisėtas būdas pasirūpinti vaiku.
DK 137 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja darbdavį suteikti nemokamas atostogas darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, tiek laiko, kiek rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga. Taigi ši garantija apima platesnį asmenų ratą nei ligos socialinio draudimo išmoka.
„Pavyzdžiui, kartu gyvenančiam vaikui susirgus ir sveikatos priežiūros įstaigai rekomendavus slaugą tam tikrą laikotarpį, patėvis gali pateikti prašymą dėl nemokamų atostogų šiuo pagrindu. Tai nėra „Sodros“ apmokamas nedarbingumas, tačiau darbdavys negali vertinti tinkamai pagrįsto prašymo vien kaip neprivalomos paslaugos darbuotojui“, – nurodė teisininkė.
Be to, DK 137 straipsnio 3 dalis numato pareigą suteikti nemokamą laisvą laiką, kai dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo atsiranda skubių šeiminių priežasčių ir darbuotojas turi tiesiogiai dalyvauti.
Kaip pasinaudoti šiomis teisėmis?
Dėl tėvadienio verta pateikti rašytinį prašymą, nurodyti pageidaujamą datą, vaiko amžių ir paaiškinti, kad vaikas faktiškai auginamas kartu. Pasak R.Joskaudienės, prireikus pateikti tai pagrindžiančius duomenis. Esmė – pagrįsti realų auginimą, o ne ieškoti įvaikinimo dokumento, kurio šiai garantijai savaime nereikia.
Pagal DK 28 straipsnio 2 dalį kodekse numatyti prašymai dėl šeiminių įsipareigojimų turi būti apsvarstyti, o atsakymas – pateiktas raštu ir motyvuotas. Todėl žodinis „jums nepriklauso, nes nesate tėvas“ neturėtų užbaigti klausimo.
„Darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį ir manantis, kad teisė nepagrįstai paneigta, gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Bendrasis terminas tokiam reikalavimui – trys mėnesiai nuo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie pažeidimą, kaip nustato DK 220 straipsnio 1 dalis.
Svarbiausia nepainioti trijų skirtingų dalykų: papildomo apmokamo poilsio, nedarbingumo dėl slaugos ir nemokamų atostogų. Patėviui viena garantija gali priklausyti pagal faktinį vaiko auginimą, kita – nepriklausyti dėl įstatyme apibrėžto asmenų rato, o trečia – būti užtikrinama dėl būtinybės slaugyti kartu gyvenantį žmogų“, – pabrėžė teisininkė.
Teisinė informacija aktuali 2026 m. spalio 10 d. Nuo 2027 m. sausio 1 d. tėvadieniams ir mamadieniams taikoma bendroji vaikų amžiaus riba didinama nuo 12 iki 14 metų. Skaitytojos devynmečio atveju amžiaus sąlyga tenkinama jau dabar.
