Balandžio 1 d. Lietuvoje pagal darbo sutartis dirbo 162,3 tūkst. trečiųjų šalių piliečių. Tai – 11,2 proc. daugiau nei prieš metus. Daugiausiai – iš Ukrainos (52,7 tūkst.), Baltarusijos (47,2 tūkst.), Uzbekistano (11,7 tūkst.), Tadžikistano (7,4 tūkst.), Indijos (7,1 tūkst.).
„Kasmet stebime palaipsninį darbo imigrantų struktūros kitimą. Lyderystę Lietuvos darbo rinkoje išlaiko Ukrainos piliečiai – šiemet dirbti pradėjo dar apie 900 šios šalies gyventojų. Tuo pačiu ryškėja auganti darbuotojų tendencija iš kai kurių Azijos ir Afrikos šalių“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė. – Pirmąjį metų ketvirtį darbo rinkoje padaugėjo apie 300 Kazachstano ir 100 Uzbekistano piliečių. Ypač išsiskiria darbuotojai iš Filipinų – vien šiais metais atvyko apie 600 šios šalies piliečių, o bendras dirbančių filipiniečių skaičius Lietuvoje jau siekia beveik 2,7 tūkst. Tuo pat metu fiksuojamas mažesnis atvykstančiųjų dirbti iš Baltarusijos, Pakistano, Tadžikistano ir Kirgizijos.“
Ukrainiečių skaičius per metus padidėjo 10,8 proc. (5,1 tūkst.), uzbekų – 29,4 proc. (2,7 tūkst.), indų – 27,4 proc. (1,5 tūkst.).
Ką imigrantai dirba Lietuvoje?
Pusė trečiųjų šalių piliečių – transporto ir saugojimo sektoriuje (80,5 tūkst.). Čia per metus jų skaičius padidėjo 7,2 proc. (5,4 tūkst.). Darbdaviai daugiausiai priėmė dirbti iš Uzbekistano (+1,7 tūkst.), Indijos (+900), Filipinų (+700), Ukrainos (+700).
Statybos sektoriuje dirbančių užsieniečių skaičius per metus augo 17,7 proc. (28,7 tūkst.). Įmonės daugiausiai įdarbino ukrainiečių (+600), uzbekų (+600) ir filipiniečių (+500). Apdirbamojoje gamyboje darbo jėgos iš užsienio padidėjo 10,7 proc.(17,4 tūkst.), apgyvendinimo ir maitinimo srityje – 4,5 proc. (7,3 tūkst.). Imigrantų šiek tiek sumažėjo informacijos ir ryšių, kasybos ir karjerų eksploatavimo, viešojo valdymo ir gynybos sektoriuose.
Balandžio 1 d. daugiau nei prieš metus trečiųjų šalių piliečių dirbo visose pagrindinėse profesijų grupėse – nuo vadovų iki nekvalifikuotų darbininkų. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų skaičius augo 9 proc. (1,3 tūkst.), ypač verslo ir administravimo specialistų (400), įmonių, įstaigų, organizacijų ir kitų vadovų (200), jaunesniųjų verslo ir administravimo specialistų (100).
Vidutinės kvalifikacijos imigrantų dabar dešimtadaliu daugiau nei prieš metus (12,3 tūkst.). Mažiausias pokytis – kvalifikuotų žemės, miškų ir žuvininkystės ūkių grupėje. Didžiausias augimas stebimas įrenginių ir mašinų operatorių grupėje (6,6 tūkst.). Čia labiausiai ūgtelėjo vairuotojų ir judamųjų įrenginių operatorių (5,7 tūkst.) bei stacionarių įrenginių ir mašinų operatorių (600) skaičius.
Žemos kvalifikacijos atvykėlių padaugėjo trečdaliu (2,7 tūkst.) – įsidarbino valytojais ir pagalbininkais (30,7 proc.), pagalbiniais statybos, pramonės ir transporto darbininkais (35 proc.). Sumažėjo dirbančių IT specialistais (-104), pagalbiniais žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbininkais (-14).
Šių metų statistika: mažiau atvyko trečiųjų šalių piliečių
Pirmąjį ketvirtį į Lietuvą atvyko dirbti 10,5 proc. (1,6 tūkst.). mažiau trečiųjų šalių piliečių nei pernai tokiu pat laikotarpiu. Šiųmetinę darbo rinką papildė 16,7 tūkst. naujai atvykusios darbo jėgos iš užsienio. Daugumą sudarė ukrainiečiai (35,1 proc.) ir baltarusiai (16,3 proc.). Šalies darbdaviai šiemet gausiau įdarbino Uzbekistano (9 proc.) ir Indijos (6,2 proc.) piliečius.
Palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, gerokai mažiau baltarusių (-300), pakistaniečių (-300), tadžikų (-117), kirgizų (-115). Mažiau imigrantų iš Bangladešo, Šri Lankos, Kirgizijos, Tadžikistano.
Pasak G.Sinkevičės, beveik visose pagrindinių profesijų grupėse šiemet padidėjo trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas, bet labiau augo nekvalifikuotų užsieniečių įdarbinimas – 700 daugiau nei pernai, kai tuo tarpu įsidarbinusių kvalifikuotų darbininkų skaičius didėjo 400, o mašinų operatorių – 200: „Mažiau nei pernai užsieniečių priimta dirbti surinkėjais, statybininkais, paslaugų asmenims darbuotojais, IT ir ryšių sistemų specialistais, mokymo specialistais, pardavėjais.“
Dauguma trečiųjų šalių piliečių – net 13,1 tūkst. buvo įdarbinti vidutinės kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose (78,4 proc.): įrenginių ir mašinų operatoriais (7,8 tūkst.) ir kvalifikuotais darbininkais (4,1 tūkst.). Nekvalifikuotus darbus dirbti pradėjo 2,3 tūkst. (14 proc.), mažiausią dalį sudarė aukštos kvalifikacijos darbo pozicijose įsidarbinę užsieniečiai – 1,3 tūkst. (7,6 proc.).
Lietuvoje daugėja europiečių darbuotojų
Kasmet darbo rinkoje piliečių iš Europos Sąjungos šalių daugėja. Tai atspindi statistika: šių metų balandžio 1 d. šalyje iš viso dirbo 17,7 tūkst. ES piliečių – penktadaliu (2,8 tūkst.) daugiau nei pernai tuo pačiu metu (14,9 tūkst.), o 2024 m.– 11,1 tūkst.
Darbuotojų skaičius per metus didėjo iš visų ES šalių, tačiau labiausiai rumunų – 21,3 proc. iki 5,5 tūkst., latvių – 19,7 proc. iki 4,5 tūkst., lenkų – 10,4 proc. iki 2,5 tūkst.
Gerokai daugiau atvyko iš Bulgarijos, Estijos, Vokietijos ir kt. šalių. Trečdalis europiečių dirbo statybos sektoriuje (5,7 tūkst.), ketvirtadalis – administravimo ir aptarnavimo srityje (4 tūkst.) bei šeštadalis – apdirbamojoje gamyboje (2,7 tūkst.).
Šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje įsidarbino 3,4 tūkst. Europos Sąjungos šalių pilietybę turinčių asmenų –1,2 proc. mažiau nei 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu. Beveik pusė atvykusiųjų yra rumunai (1,5 tūkst.), latviai (700) ir lenkai (500). Rumunų ir portugalų skaičius ūgtelėjo, o trečdaliu sumažėjo lenkų (200) ir 6,4 proc. latvių (100). Darbo rinkoje šiek tiek mažiau airių, graikų, ispanų, prancūzų, kroatų, prancūzų, suomių, švedų, vengrų bei piliečių iš Liuksemburgo.
