Maždaug kas antras apklaustasis Lietuvoje dirba darbą, kuris jau dabar leistų jį atlikti nuotoliu. Bet tik 37,4 proc. teigia, kad darbdavys tokią galimybę jiems suteikia. Dar 13,4 proc. sako, kad darbdavys dirbti nuotoliu neleidžia.
„Nuotolinis darbas vasarą jau nebėra tik darbas iš namų. Daliai darbuotojų tai galimybė kelioms dienoms ar savaitei ištrūkti į sodybą, pajūrį, ilgiau pabūti su vaikais per jų atostogas, išvengti spūsčių dėl tradiciškai vasarą remontuojamų gatvių ar tiesiog geriau suderinti darbą su asmeniniu gyvenimu. Todėl įmonėms vasara tampa savotišku lankstumo testu – kiek jos iš tiesų pasitiki darbuotojais ir geba vertinti rezultatą, o ne buvimą konkrečioje vietoje“, – teigia darbuotojų paieškos portalo „CVMarket.lt“ atstovė Raimonda Tatarėlytė.
„Dayforce“ ir „Harris Poll“ tyrimai rodo, kad vasaros lankstumas darbuotojams nėra tik patogumas. JAV, Kanadoje ir Jungtinėje Karalystėje atlikta darbuotojų apklausa parodė, kad 72 proc. darbuotojų lankstumą vasarą vertina labiau nei kitu metų laiku, o 83 proc. mano, kad tokios priemonės padeda mažinti perdegimą.
Ir Latvijoje, ir Lietuvoje
Portalų CVMarket.lt ir CVMarket.lv atlikta apklausa rodo, kad nuotolinio darbo lūkestis Lietuvoje ir Latvijoje yra labai panašus. Lietuvoje 20,3 proc. respondentų teigė, kad norėtų dirbti nuotoliniu būdu kiekvieną dieną, dar 25,1 proc. – kelis kartus per savaitę. Latvijoje atitinkamai 17,3 proc. respondentų norėtų dirbti nuotoliu kasdien, 27,6 proc. – kelis kartus per savaitę.
Taigi dažnesnio nuotolinio darbo modelio pageidauja beveik tokia pati dalis abiejų šalių darbuotojų: 45,4 proc. Lietuvoje ir 44,9 proc. Latvijoje.
„Lietuvos ir Latvijos darbuotojų atsakymai labai panašūs. Skiriasi ne tiek noras dirbti nuotoliu, kiek darbdavių siunčiamas signalas. Lietuvoje kas ketvirtas respondentas sako, kad per pastaruosius metus darbdavių lankstumas padidėjo, Latvijoje taip atsakiusių buvo apie 15 proc.. Tai reiškia, kad darbuotojų poreikis abiejose šalyse jau labai aiškus, tačiau įmonės į jį reaguoja skirtingu greičiu“, – teigia ji.
Darbo rinka juda ne viena kryptimi. Vienos įmonės bando dažniau grąžinti darbuotojus į biurus, kitos kaip tik ieško lankstesnių sprendimų. Tačiau net ir tos, kurios tvirtai pasisako už darbą iš biuro, neretai sušvelnina savo poziciją vasarą.
Darbo režimas vasarą – daugiau nuotolinių dienų, trumpalaikės „darbostogos“ ar net laikinas komandos biuras prie jūros – gali būti kompromisas: darbdavys išsaugo komandą ir darbo ritmą, padidina savo konkurencingumą darbo rinkoje, o darbuotojas gauna daugiau laisvės“, – sako R. Tatarėlytė, – neretai šį režimą darbdaviai „įjungia“ po Joninių ir „išjungia“ pasibaigus Žolinėms.“