„CVMarket.lt“ 2026 m. gegužę atlikta apklausa rodo, kad papildomai mokytis tikrai populiaru – per pastaruosius 12 mėnesių su darbu susijusiuose mokymuose dalyvavo arba papildomus kursus baigė 51,2 proc. apklaustųjų.
Iš viso „CVMarket.lt“ apklausoje dalyvavo 1707 respondentai. 22,6 proc. jų mokėsi savarankiškai ir savo lėšomis, 15,1 proc. mokymus inicijavo ir apmokėjo darbdavys, o 13,6 proc. derino abu būdus – mokėsi ir savo, ir darbdavio iniciatyva.
„Rezultatai rodo, kad nemaža dalis darbuotojų nelaukia, kol mokymus pasiūlys darbdavys. Jie patys ieško kursų, skiria savo laiką ir pinigus, nes supranta, kad turimų žinių gali nebeužtekti siekiant geresnio darbo, aukštesnių pareigų ar norint išlikti konkurencingiems savo profesinėje srityje. Žinoma, svarbus ne pats kursų baigimo pažymėjimas, o tai, kaip naujas žinias žmogus sugebės pritaikyti darbe“, – sako „CVMarket.lt“ atstovė Raimonda Tatarėlytė.
Aktyviausi vidutinio amžiaus darbuotojai
Apklausos rezultatai nepatvirtina stereotipo, kad papildomai mokytis labiausiai linkęs jaunimas. Iš gausesnių amžiaus grupių kvalifikaciją dažniausiai kėlė 45–54 metų respondentai – tokių buvo 55,0 proc.. Nedaug atsiliko 35–44 metų žmonės – per pastaruosius 12 mėnesių mokėsi 54,3 proc. šios grupės apklaustųjų.
Tarp 25–34 metų respondentų papildomai žinių sėmėsi 49,8 proc., tarp 55–64 metų – 45,8 proc., o tarp 18–24 metų apklaustųjų – 42,9 proc..
Vyrų ir moterų rezultatai beveik nesiskyrė. Mokymuose dalyvavo arba su darbu susijusius kursus baigė 51,4 proc. apklaustų vyrų ir 51,2 proc. moterų.
„Karjeros viduryje žmonės paprastai jau gerai mato, kurių žinių jiems trūksta, kokie pokyčiai vyksta jų profesijoje ir ko iš darbuotojų tikisi darbdaviai. Todėl 35–54 metų apklaustųjų aktyvumas neturėtų stebinti”, – teigia R.Tatarėlytė.
Aukštesnis išsilavinimas – daugiau noro mokytis papildomai
Ryškūs skirtumai matomi vertinant respondentų išsilavinimą. Per pastaruosius metus papildomai mokėsi 64,5 proc. magistro laipsnį turinčių apklaustųjų. Tarp universitetinį bakalauro išsilavinimą įgijusių respondentų tokių buvo 55,0 proc., o tarp baigusių kolegiją – 51,7 proc.
Profesinį išsilavinimą turinčių apklaustųjų grupėje kvalifikaciją kėlė 45,5 proc., o tarp vidurinį išsilavinimą turinčių respondentų – 36,2 proc.
Pasak R.Tatarėlytės, rezultatai atskleidžia vieną iš tęstinio mokymosi problemų: papildomas žinias dažniau kaupia tie, kurie jų jau turi daugiau. Tokiu būdu skirtumas tarp nuolat besimokančių ir kvalifikacijos nekeliančių darbuotojų tik didėja.
Tarp populiariausių – kalbų kursai
Vasarą įvairios mokymo įstaigos ir privatūs mokymų teikėjai įprastą pasiūlą papildo trumpesnėmis bei intensyvesnėmis programomis. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto Kalbų mokykla skelbia atskirą vasaros užsienio kalbų kursų pasiūlą, o kiti mokymų teikėjai siūlo trijų savaičių, 40 akademinių valandų intensyvius 13 užsienio kalbų kursus ar vienos savaitės specializuotas anglų kalbos programas ar net specialias stovyklas, kur intensyviai mokomasi kalbos.
Užsienio kalbos yra viena praktiškiausių kvalifikacijos kėlimo krypčių. Ankstesnė „CVMarket.lt“ darbo skelbimų analizė parodė, kad anglų kalbos mokėjimo buvo reikalaujama 28,6 proc. tirtų darbo pasiūlymų. Rusų kalba buvo minima 10,0 proc., lenkų – 9,42 proc., o vokiečių – 1,65 proc. skelbimų. Darbdaviai taip pat ieškojo čekų, ispanų, prancūzų, ukrainiečių, skandinavų ir kitomis kalbomis kalbančių darbuotojų.
„Anglų kalba daugelyje įmonių, dirbančių ne tik Lietuvoje, jau vertinama kaip bazinis gebėjimas, todėl kandidato pranašumu gali tapti aukštesnis jos lygis, profesinės terminologijos išmanymas arba antros užsienio kalbos mokėjimas. Vasaros kursas gali būti pirmas konkretus žingsnis, tačiau norint išsaugoti rezultatą mokymąsi ir kalbos vartojimą reikės tęsti“, – sako „CVMarket.lt“ atstovė.
