Daugiau nei vieną darbą turi 5,6 proc. Lietuvos dirbančiųjų, o tai yra daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Tačiau antras darbas šiandien nebūtinai reiškia, kad neužtenka pirmojo atlyginimo, nes žmonių motyvai gerokai įvairesni. Vieniems papildomos pajamos padeda sukaupti santaupų ar greičiau pasiekti konkretų finansinį tikslą, kitiems antras darbas tampa būdu išbandyti kitą veiklą ar užsidirbti jiems patogiu metu.
Pasak laikinų darbų platformos „Workis“ vadovo Jurgio Kovo, papildomo darbo šiuo metu lengviausia rasti prekyboje, logistikoje, gamyboje, maitinimo ir renginių sektoriuose. Šiose srityse darbuotojų poreikis gali pasikeisti gana greitai, pavyzdžiui, išaugus pirkėjų ar užsakymų srautams, prasidėjus sezonui ar artėjant didesniems renginiams.
Dažniausiai ieškoma kasininkų, prekybos salės ir sandėlio darbuotojų, siuntų rūšiuotojų, krovėjų, pakuotojų bei pagalbinių darbuotojų. Daugeliui šių darbų nereikia ilgametės patirties ar specialios kvalifikacijos. Pasak J.Kovo, darbdaviui kur kas svarbiau, ar žmogus gali greitai perprasti konkrečias užduotis ir pradėti dirbti savarankiškai.
„Kai papildomų žmonių reikia kelioms dienoms ar intensyvesniam laikotarpiui, ilgas atrankos procesas paprasčiausiai netinka. Tokiu atveju svarbiausia tampa atsakingumas, gebėjimas laikytis susitarimų ir greitai įsitraukti į darbą. Dažnai pakanka trumpo apmokymo, po kurio žmogus jau gali savarankiškai atlikti jam patikėtas užduotis“, – sako J.Kovas.
Papildomo darbo dairosi ne tik studentai. Ankstesnė „Workis“ apklausa parodė, kad tokią galimybę svarstytų 46 proc. biuro darbuotojų. Tarp visą darbo dieną dirbančių specialistų ir vadovų maždaug ketvirtadalis rinktųsi 5–12 valandų papildomą krūvį per savaitę, o tarp studentų tokį variantą rinktųsi 53 proc. apklaustųjų.
J.Kovo teigimu, tarp papildomo darbo ieškančių žmonių taip pat yra laisvai samdomų specialistų ir vaikų auginančių tėvų, todėl vienodas darbo grafikas visiems netiktų.
„Studentui gali tikti keli laisvi vakarai tarp paskaitų, visą darbo dieną dirbančiam žmogui dažniau tiks pavienės pamainos, o auginantiems vaikus darbą tenka derinti prie šeimos dienotvarkės. Todėl svarbu ne tai, kiek valandų teoriškai dar galima sutalpinti į savaitę, bet ar toks krūvis iš tiesų dera su žmogaus kasdienybe“, – aiškina J.Kovas.
Papildomą darbą verta skaičiuoti ne tik eurais
Anot J.Kovo, ieškant papildomo uždarbio svarbu atskirti antrą nuolatinį darbą nuo lankstaus trumpalaikio darbo. Antras nuolatinis darbas paprastai reiškia dar vieną pastovų grafiką ir ilgalaikius įsipareigojimus, o trumpalaikis darbas leidžia pačiam spręsti, kada ir kiek papildomų pamainų dirbti.
„Nemaža dalis žmonių pirmiausia pasirenka vieną ar kelias pamainas ir tik tada įvertina, ar toks modelis jiems tinka. Jei mato, kad papildomą darbą pavyksta suderinti su pagrindine veikla, vėliau gali rinktis daugiau pamainų. Vieni taip dirba kelis kartus per mėnesį, kiti intensyviau padirba tik tam tikrą laikotarpį. Kadangi žmogus pats sprendžia, kada ir kiek dirbti, papildomą krūvį galima keisti pagal savo galimybes“, – sako J.Kovas.
Pasak J.Kovo, pagrindinė rizika derinant kelis darbus kyla tuomet, kai bendras krūvis nebevertinamas pagal realias žmogaus galimybes. Jei papildomas darbas planuojamas neatsižvelgiant į pagrindinės veiklos intensyvumą ir laiką poilsiui, ilgainiui gali būti sunkiau išlaikyti balansą ir išvengti pervargimo. Būtent todėl lankstumas šiuo atveju tampa svarbus ne tik dėl patogumo. Galimybė pačiam reguliuoti papildomą krūvį leidžia jį pritaikyti prie besikeičiančios kasdienybės. Vis dėlto derinant kelis darbus svarbu paisyti ir nustatytų darbo bei poilsio ribų.
Valstybinė darbo inspekcija nurodo, kad dirbant keliose darbovietėse bendras darbo laikas negali viršyti 60 valandų per septynių dienų laikotarpį. Tarp darbo dienų turi likti bent 11 valandų nepertraukiamo poilsio, o per septynias paeiliui einančias dienas darbuotojui turi būti suteiktos bent 35 valandos nepertraukiamo poilsio.
Kitas svarbus aspektas – kokiomis sąlygomis papildomas darbas bus atliekamas. „Prieš pradedant papildomą darbą svarbu išsiaiškinti ir jo sąlygas. Pirmiausia verta žinoti, ar bus dirbama pagal darbo sutartį, individualią veiklą ar kitu pagrindu, nes nuo to priklauso mokesčių tvarka, socialinės garantijos bei darbuotojo teisės ir pareigos. Ne mažiau svarbu iš anksto išsiaiškinti, koks bus atlygis, kada bus atsiskaitoma ir kokios kitos darbo sąlygos“, – teigia J.Kovas ir pataria rinktis patikimus, skaidriai veikiančius darbdavius ar platformas.
Trumpalaikio darbo galimybių ateityje, J.Kovo vertinimu, gali daugėti ir dėl to, kad pačioms įmonėms darbuotojų ne visada reikia vienodai.
„Verslui papildomų žmonių dažnai prireikia konkrečiam laikotarpiui. Vienur darbo krūvis išauga sezono metu, kitur dėl akcijų, naujo padalinio atidarymo ar kito veiklos piko. Tokiu atveju įmonei nereikia didinti komandos visiems metams, o žmogui atsiranda galimybė pasirinkti papildomą darbą būtent tuo metu, kai jis gali dirbti. Tokių situacijų daugėjant, trumpalaikis darbas gali tapti vis įprastesne darbo rinkos dalimi“, – reziumuoja ekspertas.
