Kai gyvenimo aprašyme matyti dažna darboviečių kaita, darbdaviams pirmiausia svarbu suprasti, kas ją lėmė. Ar žmogus ieškojo patirties ir lankstesnio darbo būdo, ar jam sunku ilgiau išbūti vienoje darbovietėje? Laikinam darbui tampant įprastesne darbo rinkos dalimi, darbdaviai tokią patirtį vertina liberaliau. Vis svarbiau tampa ne vien tai, kiek trumpų darbų matyti kandidato istorijoje, bet ir kodėl jis juos rinkosi, kokiose srityse dirbo ir ką per tą laiką išmoko.
Pasak laikinų darbų platformos „Workis“ vadovo Jurgio Kovo, vienas dažniausių mitų yra įsitikinimas, kad laikini darbai savaime silpnina kandidato įvaizdį. Jo teigimu, darbdaviai vis geriau supranta skirtumą tarp dažnai keičiamų nuolatinių darboviečių ir skirtingų pamainų ar užduočių, pasirenkamų per vieną platformą.
„Darbdaviai šiandien į laikinų darbų patirtį žiūri plačiau nei anksčiau. Jiems svarbu ne tik tai, kiek laiko žmogus dirbo vienoje vietoje, bet ir kokioje aplinkoje jis buvo, kokių užduočių ėmėsi ir ką per tą laiką išmoko. Kandidatai, kurie yra dirbę skirtingose įmonėse, dažnai būna matę nevienodus procesus, komandas ir darbo organizavimo principus. Tai gali būti vertinga, nes toks žmogus paprastai greičiau prisitaiko prie naujos situacijos. Todėl laikino darbo patirtis vis dažniau rodo ne nestabilumą, o aktyvumą ir norą kaupti patirtį“, – sako J.Kovas.
Pirmoji patirtis tampa privalumu
Anot J.Kovo, laikini darbai labiausiai sustiprina gyvenimo aprašymą tada, kai padeda parodyti realią darbo patirtį. Tai ypač svarbu žmonėms, kurie dar tik pradeda profesinį kelią arba svarsto keisti darbo kryptį.
„Pradedantiesiems dažnai sunkiausia apskritai gauti galimybę parodyti, ką jie gali. Darbdaviai nori matyti bent minimalią patirtį, tačiau jos neįgysi be darbo. Laikinas darbas padeda šį ratą pralaužti. Net kelios pamainos gali parodyti, kad žmogus geba ateiti sutartu laiku, laikytis taisyklių, bendrauti su vadovu, kolegomis ar klientais ir prisiimti atsakomybę už konkrečias užduotis“, – sako ekspertas.
Jo teigimu, darbdaviams vertingiausia ta patirtis, kurią kandidatas gali susieti su konkrečiais įgūdžiais. Prekyboje tai gali būti klientų aptarnavimas, prekių išdėstymas ar parduotuvės darbo ritmo perpratimas. Logistikoje svarbus tampa sandėlio procesų, tvarkos ir terminų supratimas. Gamyboje žmogus susipažįsta su darbo ritmu, kokybės reikalavimais ir saugos taisyklėmis.Tokios patirtys padeda kandidatui aiškiau suprasti, kokio darbo jis ieško, o darbdaviui parodo, kad žmogus jau turi praktinį pagrindą.
Daugiau klausimų, pasak J.Kovo, kyla tada, kai trumpi darbai atrodo kaip nepaaiškinama seka. „Jei žmogus per trumpą laiką pakeitė kelias nuolatines pozicijas ir negali paaiškinti, kodėl taip nutiko, darbdaviui gali kilti abejonių dėl jo motyvacijos ar pasirengimo įsipareigoti ilgesniam laikui. Tačiau trumpesnė darbo istorija vertinama kitaip, kai kandidatas aiškiai parodo, kad tie darbai padėjo įgyti pirmosios patirties, išbandyti kelias sritis ar apsispręsti dėl tolesnės krypties. Jei kandidatas gali paaiškinti, ko išmoko, kokius įgūdžius įgijo ir kaip juos galėtų pritaikyti naujame darbe, trumpi darbai gali tapti privalumu“, – pabrėžia J.Kovas.
Trumpi darbai neturi atrodyti kaip sąrašas
J.Kovas patikina, kad pristatant laikinų darbų patirtį, svarbu ne išvardyti kuo daugiau trumpų darbų, o padėti darbdaviui greitai suprasti jų kontekstą. Jei žmogus dirbo per laikino darbo platformą, tai verta aiškiai nurodyti gyvenimo aprašyme. Tokiu atveju skirtingų pamainų nereikėtų pateikti taip, lyg tai būtų atskiros nuolatinės darbovietės.
„Gyvenimo aprašyme tokią patirtį galima apibendrinti pagal laikotarpį, sritis ar funkcijas. Darbdaviui turi būti aišku, kur žmogus dirbo, kokias užduotis atliko ir kokias atsakomybes turėjo. Jei visa patirtis pateikiama kaip ilgas trumpų įrašų sąrašas, ji gali atrodyti padrika. Kai žmogus ją sudeda aiškiai, darbdavys mato ne darbo vietų kaitą, o patirtį, kurią galima įvertinti“, – sako ekspertas.
Darbo pokalbyje, anot J.Kovo, laikina patirtis silpnėja tada, kai kandidatas ją pristato tik kaip vietų ir pareigų sąrašą. „Trumpi darbai darbdaviui tampa aiškesni tada, kai kandidatas gali pasakyti, ką iš jų pasiėmė. Vienam tai gali būti supratimas, kaip dirbti intensyvesniu laikotarpiu, kitam daugiau pasitikėjimo imtis naujų užduočių ar aiškesnis suvokimas, kokioje aplinkoje jam sekasi geriausiai. Tai nebūtinai turi būti dideli karjeros pasiekimai. Svarbu, kad žmogus gebėtų parodyti, kokią pamoką jam davė ši patirtis ir kaip ji padėjo sustiprėti kaip darbuotojui“, – teigia J.Kovas.
Viena dažniausių klaidų, pasak J.Kovo, yra laikinų darbų apskritai neįtraukti į gyvenimo aprašymą. Kandidatai kartais mano, kad trumpa patirtis atrodys mažiau vertinga nei nuolatinis darbas, tačiau taip karjeros istorijoje gali atsirasti nepaaiškintų tarpų. Eksperto teigimu, stipriau atrodo ne nutylėta, o aiškiai suformuluota patirtis, kurioje matyti, ką žmogus veikė ir kaip tai siejasi su jo tolesniu karjeros žingsniu.