„Kažkas lobsta“
Dėmesys į elektros pabrangimą spalio 7-osios vakarą buvo atkreiptas vienoje „Facebook“ grupėje.
„Nuo 20.00 elektrą Lietuvai birža pardavinės po 1 EUR už kilovatvalandę, o estai tuo pačiu metu pirks vos už 27 cnt“, – prieš pat šį laiką pranešta čia.
Autorius pasidalijo ir žemėlapiu, kuriame pateiktos elektros biržos „Nordpool“ kainos. Lietuvoje ir Latvijoje tą dieną 20-20.15 val. elektra tikrai kainavo 1 000 eurų už megavatvalandę (MWh) arba 1 eurą už kWh, Estijoje – 276,80 euro / MWh.
Įrašas sulaukė kone 400 reakcijų ir daugiau nei 260 komentarų, juo pasidalijo daugiau nei 110 žmonių.
Nors pati frazė įraše – tik faktai be papildomų komentarų, iš šių skaičių ir žemėlapio reikėtų suprasti, kad Lietuva kartu su Latvija atsidūrė gerokai prastesnėje padėtyje nei estai, joms elektra gerokai pabrango.
Nemažai „Facebook“ vartotojų komentaruose suskubo piktintis tokia situacija, kėlė prielaidas, kad kam nors tai bus naudinga, net minėjo pinigų plovimą.
„Svarbu – nepriklausomi energetikoj. Nieko neturi. Net savo elektros“, – ironizavo vienas. „Svarbu, kad kažkas lobsta“, „Taip ir plauna sau pinigus „nepriklausoma“ stebėtojų taryba…“, „Grynas lochotronas, keli babkes daro, o mes visi susimokam…“, – piktinosi kiti.
Tuo tarpu savaitgalį dėl didelės vėjo gamybos ir palyginti mažo vartojimo elektros kainos buvo ypač žemos – daugelį valandų jos svyravo apie 0 eurų / MWh, o vidutinės paros kainos siekė po 10 eurų / MWh.
Vienas iš komentatorių patarė – jei kas nenori „pikinių kainų“, turi investuoti į elektros kaupiklius. Kai kurie kiti paaiškino, kad kaina šoktelėjo per piką ir trumpam laikui, o kitu metu būna ir minusinė.
Vidutinė kaina – mažesnė nei pernai
Kas įvyko spalio 7-osios vakarą, portalui 15min paaiškino elektros perdavimo sistemos operatorės bendrovės „Litgrid“ atstovai.
Elektros kaina vartotojams susideda iš kelių dalių, viena jų – didmeninės elektros rinkos kainos. Jos nustatomos elektros biržoje, kurioje dalyvauja elektros gamintojai ir tiekėjai.
Pagrindinė rinka, kurioje elektra perkama ir parduodama, yra kitos paros rinka, kurioje gamintojai ir tiekėjai pateikia savo gamybos ir vartojimo planus rytojui, o elektros perdavimo sistemų operatoriai nurodo, kokios bus galimybės elektrą importuoti ar eksportuoti.
Atsiradus nesutapimų su suplanuotais kiekiais, elektros perdavimo sistemų operatoriai užtikrina, kad gamyba ir vartojimas visada būtų subalansuotas.
Didžiuma elektros vartotojų Lietuvoje turi fiksuotos kainos sutartis su savo elektros tiekėjais. Jiems trumpi kainų šuoliai elektros rinkoje – kaip ir dažnai pasitaikantys nulinių ar neigiamų kainų epizodai – įtakos nedaro, jiems svarbi vidutinė didmeninė kaina, pagal kurią elektros tiekėjai planuoja fiksuotų kainų pasiūlymus, pabrėžė „Litgrid“ atstovai.
Lietuvoje ir Baltijos šalyse didėjant elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių išteklių, bendras didmeninių elektros kainų lygis esą mažėja, tačiau dažniau atsiranda laikotarpių, kai kainos netipiškai žemos arba aukštos, mat saulės ir vėjo elektros gamyba priklauso nuo oro sąlygų.
Elektros kainų pikai susidarė tuo metu, kai planuojamas didžiausias vartojimas, o saulės jėgainės elektros beveik negamino.
Nuo metų pradžios iki dabar vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje yra 81 euras / MWh arba 7 proc. mažesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai siekė 88 eurus / MWh.
Įtakos turėjo ir remontas, ir susilpnėjęs vėjas
„Litgrid“ duomenimis, dėl didelės vėjo gamybos ir palyginti mažo vartojimo praėjusį savaitgalį elektros kainos buvo ypač žemos – daugelį valandų jos svyravo apie 0 eurų / MWh, o vidutinės paros kainos abi dienas siekė 10 eurų / MWh.
Sumažėjus vėjo gamybai ir elektros prekybos su kitomis šalimis galimybėms, vidutinė paros kaina antradienį siekė 291 eurą / MWh ir bus antra pagal dydį šiemet (didžiausia vidutinė kaina užfiksuota kovo 31 d. – 309 eurai / MWh).
Didmeninės kainos pikai Baltijos šalyse antradienį, spalio 7-ąją, buvo 6-8 val. ryte ir 17-20 val. vakare.
Pagrindinės aukštų kainų priežastys, pasak „Litgrid“ atstovų, buvo tokios:
– dėl kasmetinių planinių remonto darbų atjungta „NordBalt“ jungtis su Švedija, per kurią į Lietuvą įprastai importuojamas didelis kiekis pigios elektros energijos;
– didesnis elektros vartojimas dėl šaltesnių orų;
– maža elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių, tiek saulės, tiek vėjo;
– dėl remonto darbų atjungtas vienas iš keturių Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės blokų ir nuo balandžio mėnesio tęsiamas vienos iš Rygos šiluminių elektrinių remontas.
Elektros kainų pikai susidarė tuo metu, kai planuojamas didžiausias vartojimas, o saulės jėgainės elektros beveik negamino.
Kainoms didelės įtakos turi tarpsisteminių jungčių pralaidumas – kiek elektros galima importuoti ar eksportuoti iš kitų šalių. Antradienį pralaidumas tarp Estijos ir Latvijos buvo visiškai išnaudotas Latvijos kryptimi, tačiau to nepakako kainoms susilyginti.
Todėl atskirais laikotarpiais Estijoje, kur dalį elektros poreikio užtikrino importas iš Suomijos, didmeninė kaina buvo mažesnė nei kitose Baltijos valstybėse, kur papildomą poreikį turėjo užtikrinti brangesnės vietos šiluminės elektrinės.
Trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį, nors ir toliau neveikė „NordBalt“ jungtis, didmeninės elektros rinkos kainos buvo daug artimesnės pastarųjų savaičių vidurkiui.
Beje, „NordBalt“ jungtis po remonto buvo įjungta jau penktadienį, dviem dienomis anksčiau, nei planuota. Tai turėtų sumažinti bendrą kainų lygį.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Elektros kaina biržoje spalio 7-osios vakarą tikrai buvo išaugusi iki 1 000 eurų už megavatvalandę arba 1 euro už kilovatvalandę, bet tam buvo nemažai priežasčių ir tęsėsi trumpą laiką.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
