Kaip skelbta anksčiau, gruodžio pradžioje EP nariai iš Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto (ITRE) bei Tarptautinės prekybos komiteto (INTA), kartu su Tarybai pirmininkaujančia Danija, susitarė uždrausti Rusijos gamtinių dujų importą į Europą. Naujasis draudimas įsigalios 2026 m. pradžioje suskystintoms gamtinėms dujoms (SGD) spot rinkoje, o dujotiekiu tiekiamoms dujoms – 2027 m. rugsėjo pabaigoje, t. y. trimis mėnesiais anksčiau nei buvo numatyta pirminiame Europos Komisijos pasiūlyme.
„Jei 2027-ųjų viduryje pasibaigs rusiškų dujų epopėja Europoje – bus didžiulis pasiekimas. Šiandien 12 proc. Europos dujų balanse yra rusiškai kvepiančios dujos“, – pabrėžė europarlamentaras Petras Auštrevičius.
Šiandien 12 proc. Europos dujų balanse yra rusiškai kvepiančios dujos, – sako P.Auštrevičius.
„Tai išties istorinis susitarimas dabartiniame kontekste“, – akcentuoja ir europarlamentaras Virginijus Sinkevičius, pridurdamas, kad kontekstą dar labiau sustiprina „Wall Street Journal“ paskelbti nutekinti JAV prezidento Donaldo Trumpo komandos pokalbiai apie galimą taikos planą ir susirūpinimą dėl Rusijos ir jos pramonės sektorių atgalinės integracijos į Europą.
Pasak V. Sinkevičiaus, šis aspektas itin svarbus, nes būtent rusiška nafta yra vienas pagrindinių Rusijos biudžeto pajamų šaltinių.
„Šiuo metu ES taiko sankcijas naftai, tačiau su išimtimis Vengrijai ir Slovakijai, leidžiančiomis toliau importuoti rusišką naftą. Šios išimtys formaliai laikinos, bet realybėje gali tęstis neribotą laiką. Iš tų šalių nėra jokio noro rengti planus, kaip užbaigti rusiškos naftos importą. Egzistuoja rizika, kad pasibaigus karui nafta pilnu mastu grįžtų į ES rinką ir ją pradėtų pirkti dar daugiau šalių“, – teigė europarlamentaras.
Egzistuoja rizika, kad pasibaigus karui nafta pilnu mastu grįžtų į ES rinką ir ją pradėtų pirkti dar daugiau šalių, - teigė europarlamentaras.
Naftos draudimo siūlymą Europos Komisija parlamentui turėtų pristatyti kitų metų pradžioje, o Europos Parlamente jis būtų svarstomas skubos tvarka.
Viršų ima interesai
P. Auštrevičius džiaugiasi, kad Europos Parlamentui pavyko sustabdyti vieną iš pavojų – galimybę grįžti prie Rusijos naftos ir dujų įsigijimo pasikeitus politinėms aplinkybėms Rusijoje.
„Kur buvo vienas pagrindinių pavojų, kurį Parlamentas sugebėjo sustabdyti – buvo bandoma „prakišti“ sąlygą dėl galimo grįžimo prie rusiškų dujų. Kitaip tariant, jei situacija pasikeičia ir „Rusija tampa normalia partnere“, arba jei energetikos balansas dėl globalių aplinkybių pasikeičia taip, kad Europa neturi kitos išeities, būtų buvęs automatinis grįžimas. Dabar automatizmo nelieka“, – teigė P. Auštrevičius.
Tarp svarbių įpareigojimų Komisijai – dujų tiekėjų patikra. Pasak europarlamentaro, turės būti tikrinami tiek ilgalaikiai, tiek trumpalaikiai kontraktai, siekiant užtikrinti, kad dujų kilmė – patikima.
„Neturi būti automatizmo. (…) Reikia ne naivumo, o tikrinti kiekvieną eilutę, nes noras tęsti taip, kaip buvo, yra didžiulis. Už to stovi didžiuliai finansiniai privačių kompanijų ir tarpininkų interesai“, – pabrėžė jis.
Europarlamentarai taip pat atkreipia dėmesį, kad pasaulinė dujų rinka veikia sklandžiai, o šalys gali įsigyti dujų palankiomis kainomis. Ne viena valstybė savo poreikį užsitikrino pasistačiusi SGD terminalus, taip pat laikomasi reikalavimo saugyklose palaikyti 95 proc. atsargas. Vienais iš pagrindinių dujų tiekėjų Europai išlieka JAV, Norvegija ir kai kurios Afrikos valstybės.
Galutinis balsavimas dėl Rusijos dujų importo draudimo vyks trečiadienį per EP plenarinę sesiją Strasbūre.
Projektą dalinai finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
